02:41 2020 Balandžio 01
Tiesioginis eteris
  • USD1.0956
  • RUB85.9486
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą

    Anot parlamentaro, drąsos stoka ir politikų neveiksnumas pasireiškia tiek užsienio, tiek vidaus politikoje

    VILNIUS, vasario 18 — Sputnik. Partijos "Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" narys Audronius Ažubalis teigė, kad Lietuvos politika tapo neveiksni, pranešė partijos spaudos tarnyba.

    "Lietuvos politikoje įsigalėjusi veiksmo negalia ir tai aiškiai matome savo kasdienybėje. Apie tai galima kalbėti daug, <…> štai kone dešimtį metų Lietuva taip ir neišdrįso Europos Vadovų Taryboje ištarti keleto labai svarbių ir drąsos reikalaujančių teiginių", — pareiškė Ažubalis.

    Anot politiko, tokiais teiginiais turėtų tapti Lietuvos ultimatumas Astravo AE statybos atžvilgiu. Ažubalis mano, kad Lietuva turėjo atsisakyti remti įvairias Europos iniciatyvas, jei ES neišreikš solidarumo su Lietuva dėl iš Astravo kylančios "saugumo grėsmės".

    Be to, pasak politiko, Lietuva turėtų užimti principingesnę poziciją dėl Europos Sąjungos subsidijų, o ne laukti, kol biudžetas bus suderintas Europoje pagal jos taisykles.

    Ažubalis taip pat pažymėjo, kad apie drąsos poreikį vyriausybėje liudija nesibaigiančios diskusijos dėl švietimo reformos. Jis pabrėžė, kad šiuolaikiniai politikai daro pokyčius, tačiau niekas tarp jų nekelia klausimo, vardan ko ta visa reforma, kokį žmogų ketinama išugdyti. Jo nuomone, niekas nedrįsta pasakyti, kad be dorovinio auklėjimo į šį klausimą atsakyti neįmanoma.

    "Aišku, kad valstybė tampa neutrali jos piliečių dorovės ir moralinių orientyrų atžvilgiu. Jei tikimasi, kad tautos moralinės nuostatos "susitvarkys savaime" pagal kažkokius rinkos dėsnius, tai pražūtingai klystama", — teigė jis.

    Pasak Ažubalio, politikai mano, kad teisinė valstybė ir laisvoji rinka duos atsakymą į šį ir kitus klausimus. "Mokyklose ir aukštesnėse mokymosi institucijose nevyksta dorovinis ugdymas — visi Lietuvoje esame "laisvi" gyventi pagal savo gėrio sampratas", — rašo konservatorius.

    Vilniaus požiūris į Astravo AE

    Lietuva nuo pat projekto pradžios nebuvo patenkinta atominės elektrinės statybomis netoli Astravo. Objektas yra 50 kilometrų atstumu nuo Vilniaus. Būtent tuo nepatenkinta Lietuvos valdžia, kuri Astravo AE vadina "grėsme" nacionaliniam saugumui ir mano, kad stotis statoma pažeidžiant tarptautinius reikalavimus.

    Valdininkai ir politikai kaltina Minską "nesaugios atominės elektrinės" statyba, nepaisant to, kad į objektą reguliariai atvyksta ekspertai iš tarptautinių institucijų ir stebi darbų eigą. Lietuvoje buvo priimtas įstatymas, draudžiantis Baltarusijos AE energiją Lietuvos rinkoje.

    Minskas griežtus Vilniaus pareiškimus ir išpuolius laiko nepagrįstais ir politiškai motyvuotais.

    Subsidijų mažinimas

    Anksčiau paaiškėjo, kad 2021 m. Briuselis ketina sumažinti subsidijas Baltijos šalims. Tai palies ūkininkus ir svarbius infrastruktūros projektus, įskaitant "Rail Baltica" ir respublikos energetikos sistemų sinchronizaciją su žemyninės Europos tinklais. Lietuva mano, kad pasiūlymai dėl naujo biudžeto yra nepriimtini.

    ES biudžeto 2021–2027 m. projekte numatyta sumažinti sanglaudos fondą. Subsidijos Lietuvai gali sumažėti 27 procentais.

    Dar šia tema

    Seimas Astravo AE pavadino "grėsme" pačiai Baltarusijai
    Minskas pagrasino sankcijomis už Astravo AE eksploatacijos pradžios terminų nesilaikymą
    Ekspertas: Lietuva niekada nesutiks atsisakyti kalbų apie Astravo AE
    Tegai:
    Astravo AE, Lietuva, Audronius Ažubalis

    Svarbiausios temos