15:09 2020 Balandžio 04
Tiesioginis eteris
  • USD1.0785
  • RUB82.8075
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą

    Konservatorius pažymėjo, kad JAV investavo daug pinigų į regioninio saugumo iniciatyvas, o ES šiems tikslams suplanavo "lygiai 0.00 eurų"

    VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Europos Sąjunga per mažai investavo į Baltijos šalių saugumo stiprinimą.

    Savo Facebook paskyroje jis pažymėjo, kad pastaraisiais metais vis garsiau skamba, kad "Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą". Tačiau skirtingai nei JAV, ES vadovybė neskiria pinigų su saugumu susijusioms iniciatyvoms.

    Visų pirma, Kasčiūnas kaip pavyzdį paminėjo "karinį Šengeną" — karinio mobilumo iniciatyvą, kuri paspartins karinės įrangos judėjimą ES.

    "Kai išgirstu idėjas apie Europos kariuomenę dažniausiai išjungiu garsą, bet kai kurie ES sprendimai gynybos srityje gali būti svarbūs tiek stiprinant ES sąveiką su NATO, tiek didinant mūsų regiono saugumą. <...> Čia stabtelėsiu ir paklausiu, ar žinote kiek milijardų eurų šiai iniciatyvai numatyta naujausioje daugiametės ES finansinės perspektyvos versijoje? Kol kas lygiai 0.00", — rašo Kasčiūnas.

    Konservatorius taip pat pabrėžė, jog kitas populiarus teiginys, kad "JAV palieka Europą", yra neteisingas. Kaip įrodymą Kasčiūnas paminėjo programų, skirtų JAV kariuomenei ir įrangai dislokuoti Europoje, pratyboms ir karinei infrastruktūrai gerinti, finansavimą.

    "Vien Lietuva per pastaruosius penkerius metus iš įvairių JAV programų gavo apie 280 mln JAV dolerių. Taip, mielieji, 280 mln JAV dolerių karinei infrastruktūrai, priimančiosios šalies gebėjimams stiprinti. Ar kas nors rašė apie tai?" — klausia politikas.

    Jis taip pat priminė, kad iki pavasario Lietuvoje bus dislokuotos JAV sausumos pajėgos su sunkiąja technika.

    "Tad jei kas ir traukiasi šiandien iš Europos, tai gal tik pati ES, bet ne JAV", — padarė išvadą Kasčiūnas.

    Anksčiau Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda amerikiečių kariuomenės dislokavimą savo šalyje ir Baltijos regione pavadino "stipria Rusijos atgrasymo priemone". Anot jo, Lietuva be NATO negalėtų susitvarkyti su savo rytiniu kaimynu. Siekdami užsitikrinti finansavimą iš ES, JAV ir NATO, Baltijos šalių politikai nuolat naudojasi didėjančios "Rusijos grėsmės" mitu.

    Lietuva, Latvija ir Estija taip pat siekia savo teritorijoje dislokuoti kuo daugiau Vakarų aljanso kariuomenės ir įrangos, taip pat įsigyti ginklų. Maskva ne kartą pareiškė, kad neketina nieko pulti, ir pažymėjo, kad labiau tikėtina, jog susirūpinimą kelia NATO veiksmai, nes aljanso pajėgos nenuilstamai didina aktyvumą prie Rusijos sienų.

    Rusijos užsienio reikalų ministerija taip pat pabrėžė, kad aljansas naudoja Vakarų isteriją tik tam, kad sukauptų ginklus ir kontingentus, nors net netiki "Rusijos užpuolimo" galimybe. Kai kurie ekspertai mano, kad Lietuvoje pasakojamos pasakos apie "siaubingą Rusiją", siekiant įbauginti gyventojus.

    Dar šia tema

    Pentagonas pripažino, kad prarado karinį "pranašumą" prieš Rusiją
    "Sugrįžimas į realybę": Juknevičienė pažymėjo "antirusiškų" JAV pratybų svarbą
    "Jūs nesveikos, mergaitės". Kodėl Gruzija išsigando Lavrovo atvykimo?
    Tegai:
    "Rusijos grėsmė", Lietuva, Baltijos šalys, JAV, ES, Laurynas Kasčiūnas

    Svarbiausios temos