19:24 2020 Lapkričio 27
Tiesioginis eteris
  • USD1.1922
  • RUB90.9894
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą

    Apie 20 tūkst. žmonių (14 tūkst. sausumos pajėgų karių ir karininkų bei 6 tūkst. Nacionalinės gvardijos karių) turėjo atvykti iš JAV pratyboms, kartu su jais pratybose turėjo dalyvauti 9000 JAV karių, dislokuotų Europoje

    VILNIUS, kovo 17 — Sputnik. JAV atšaukė kariuomenės dislokavimą Europoje "Defender 2020" pratyboms atlikti dėl koronaviruso pandemijos ir taip nutraukė didžiausias NATO pratybas po šaltojo karo, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Michailas Krištalis.

    Amerikos sąjungininkų sprendimas yra skaudžiausias Lietuvos, Latvijos ir Estijos lyderiams, kurie tikėjosi plataus masto Šiaurės Atlanto aljanso karinių pajėgumų demonstravimo prie Rusijos sienų. Analitinis portalas "RuBaltic.Ru" išsiaiškino, ką Baltijos šalys prarado nutraukus karines pratybas.

    Beprecedentis kareivių skaičius

    Pagal pirminius planus, iš viso "Defender Europe 2020" programoje turėjo dalyvauti apie 40 tūkstančių kariškių iš 17 NATO valstybių narių: Belgijos, Didžiosios Britanijos, Vengrijos, Vokietijos, Danijos, Ispanijos, Italijos, Kanados, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos, JAV, Prancūzijos, Čekijos ir Estijos, taip pat iš Gruzijos ir Suomijos — pastarosios yra karinio bloko šalys partnerės.

    Be to, JAV fone daugumai kitų šalių buvo priskirtas statistų vaidmuo dėl didžiulio amerikiečių skaičiaus kariniame kontingente.

    Apie 20 tūkst. žmonių (14 tūkst. sausumos pajėgų karių ir karininkų bei 6 tūkst. Nacionalinės gvardijos karių) turėjo atvykti iš JAV specialiai pratyboms. Kartu su jais pratybose turėjo dalyvauti 9000 JAV karių, dislokuotų Europoje.

    Kitų šalių atstovai įsitraukę žymiai mažiau, o tarp jų akivaizdžiai dominuoja lenkai (3 tūkst. kariškių) ir vokiečiai (4 tūkst.).

    Pasak autoriaus, remiantis šiais duomenimis, tampa labai aišku, kad Europos gynyba rėmėsi užjūrio pajėgomis.

    Šiuo atžvilgiu situaciją labai tiksliai apibūdina Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo žodžiai: "Formaliai, beje, pratybos skelbiamos amerikietiškomis, tačiau NATO partnerių kvietimu. Įdomus momentas; aš nežinau, kas tai paskatino".

    Be abejo, šie skaičiai yra labai įspūdingi, tačiau, pavyzdžiui, 1988 metais Vokietijoje vykusių karinių pratybų "Reforger" metu buvo dislokuota NATO grupuotė iš 125 tūkst. karių. Tačiau tada Tarybų Sąjunga ir socialistų stovykla vis dar egzistavo. Po šaltojo karo laikų buvo manoma, kad pratybų mastas neturi precedento.

    Plati pratybų geografija

    Pratybos turėjo vykti 10-yje šalių: Baltijos šalyse, Lenkijoje, Gruzijoje ir kitose. Buvo planuojama, kad greitųjų NATO visuotinio reagavimo pajėgų dislokavimo operacija bus išbandyta su nusileidimu Lietuvos, Latvijos ir Gruzijos teritorijose.

    Be to, vykdant pratybas buvo ruošiamasi NATO karių ir karinės technikos perkėlimui iš Lenkijos į Lietuvą.

    Vadinamojo Suvalkų koridoriaus, jungiančio Lenkiją ir Lietuvą, srityje buvo numatyta dislokuoti penkias divizijas ir tris JAV armijos reguliariųjų ir atsargos pajėgų korpusus. Šis geografinis regionas yra tikras NATO bloko galvos skausmas ir Baltijos šalių politikų baimės priežastis. Anot Vakarų karinių ekspertų, Rusijos kariuomenės pajėgos, remiamos Baltarusijos, gali atkirsti Suvalkų koridorių ir tokiu būdu užblokuoti Baltijos šalis nuo kaimynų — aljanso sąjungininkų.

    Autoriaus teigimu, nepaisant visiško tokių fantazijų absurdo, faktas vis tiek yra tas, kad karinės pratybos, kurių pagrindinė veikla buvo planuojama nuo 2020 metų balandžio mėnesio, turėjo vykti Rusijos Federacijos bei Baltarusijos Respublikos pasienyje.

    Tai, kad šį kartą mokymus nutraukė epidemija, tendencijos neatšaukia. Baltijos jūros regiono, kuriame susilieja NATO ir Rusija, militarizacijos mastai tik didės.

    Rusijos reakcija

    Nepaisant NATO kariuomenės patikinimo, kad "Defender 2020" pratybos yra išskirtinai gynybinio pobūdžio, Rusijos vadovybė dėl šio rezultato nepuoselėjo jokių iliuzijų. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigė, kad Maskva tikrai reaguos į NATO bloko veiksmus.

    "Tikiuosi, kad bet kuris normalus kariškis ir politikas tai supranta. Tie, kurie provokuoja visiškai nepagrįstus tokio pobūdžio mokymus, nori, kad būtų reaguojama, kad dar labiau padidintume įtampą", — aiškino Lavrovas.

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip pat sureagavo į NATO bloko veiksmus.

    2019 metų spalio mėnesį dalyvaudamas NVS viršūnių susitikime Ašchabade, Putinas priminė, kad Rusija, skirtingai nei NATO vadovybė, pratybas "Centras-2019" vykdė savo teritorijos gilumoje.

    Šiuo klausimu Rusijos Federaciją visiškai palaikė Baltarusijos Respublika. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, sužinojęs apie artėjančias didelio masto pratybas 2019 metų spalį, lakoniškai pareiškė: "Kokį retorinį klausimą galima užduoti? Aš nežinau, kam to reikia".

    NATO nuolat didina savo karinį kontingentą prie Rusijos Federacijos ir sąjunginės Baltarusijos sienų. Baltijos šalių valdžia reguliariai sudaro gynybos sutartis ir ragina didinti karinio aljanso pajėgas regione, pagrįsdama tai didėjančia "Rusijos grėsme".

    Tuo tarpu Maskva ne kartą pareiškė apie savo taikius ketinimus ir pabrėžė, kad nesiruošia nieko pulti. Rusijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, jog NATO naudoja Vakarų šalių isteriją, kad galėtų telkti pajėgas rytiniame flange.

    NATO valstybių narių gynybos išlaidos
    © Sputnik
    NATO valstybių narių gynybos išlaidos

    Dar šia tema

    Estijos prezidentė paneigė NATO "smegenų mirtį", primindama pratybų skaičių
    JAV atliko pratybas, imituojančias branduolinį smūgį prieš Rusiją
    "Sugrįžimas į realybę": Juknevičienė pažymėjo "antirusiškų" JAV pratybų svarbą
    Tegai:
    Europa, pratybos, NATO, JAV

    Svarbiausios temos