00:35 2020 Balandžio 05
Tiesioginis eteris
  • USD1.0785
  • RUB82.8075
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą
    Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (829)

    Neatidėliotini kreipimaisi į tautą, paleisti iš kalėjimų kaliniai ir karantinui uždaryti miestai — pasaulio naujienos ir toliau šokiruoja. Tačiau užuot susivienijusios prieš bendrą grėsmę, valstybės aiškinasi, kas ir kam kaišioja pagalius į ratus

    Pretenzijas vieni kitiems reiškia ne tik strateginiai priešininkai, bet ir ilgamečiai partneriai, artimi kaimynai, rašo Sofija Melničuk RIA Novosti medžiagoje.

    Dezinformacijos karas

    Kinija pamažu atsigauna po koronaviruso protrūkio — lauko ligoninės uždaromos, didžiuosiuose miestuose atidaromos kavinės ir restoranai, o valdžios institucijos perėjo prie aktyvių veiksmų informaciniame fronte. Užsienio reikalų ministerijos atstovas Čžanas Liczianas kovo 12 dieną pareiškė, kad JAV kariškiai galėjo atvežti virusą į šalį.

    Venecija, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik / Дмитрий Коробейников

    Dėl tokios "įžūlios dezinformacijos kampanijos" į JAV Valstybės departamentą buvo iškviestas ambasadorius Cui Tiankaja. Kinijos diplomatai pabandė sušvelninti situaciją, primindami, kad pandemijos metu reikėtų bendradarbiauti. Tačiau "mandagių" žodžių srautas nesibaigė. Donaldas Trampas savo Twitter paskyroje kelis kartus pavadino SARS-CoV-2 "kinų virusu". Jo politiniai oponentai tai įvertino kaip rasizmo apraišką.

    Į ugnį žibalo įpylė televizijos kanalo "CNBC" korespondentė Czian Veiczia. Ji pranešė, kad vienas iš Baltųjų rūmų valdininkų pavadino koronavirusą "Kung-flu" (iš "kung fu", ir angliško "flu" — "gripas").

    Pats "Ovaliojo kabineto" šeimininkas paaiškino, kad jis tik nurodė į viruso kilmę. "Dėl ko mes ginčijamės? Aš tik paaiškinau, iš kur jis atkeliavo: iš Kinijos", — žurnalistams pasakė prezidentas. Pekinas vis tiek buvo pasipiktinęs tokia formuluote. Genas Šuanas pažymėjo, kad tokių pareiškimų tikslas yra Kinijos "stigmatizacija".

    Kinijoje buvo nuspręsta apriboti stambių Amerikos žiniasklaidos priemonių darbą: laikraščių "The New York Times", "The Wall Street Journal", "The Washington Post", taip pat sankcijos buvo taikytos žurnalui "Time" ir radijui "Voice of America". Leidiniai buvo įpareigoti valdžios institucijoms pateikti informaciją apie Kinijoje esančius darbuotojus, finansavimą, veiklos rūšis ir nekilnojamąjį turtą. Be to, kai kurie reporteriai turės atiduoti spaudos korteles ir nutraukti žurnalistikos veiklą šalyje.

    Vašingtonas dezinformacija apkaltino ir kitą "revizionistinę valstybę" — Iraną. Ten buvo padaryta prielaida, kad SARS-CoV-2 yra JAV biologinis ginklas. O JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas prikišo Teheranui, kad šis slėpė duomenis apie epidemijos mastą. "Užuot sutelkę dėmesį į savo tautos poreikius ir priėmę nuoširdžiai pasiūlytą pagalbą, Irano lyderiai savaitėmis meluoja apie Uhano virusą", — pareiškė jis.

    Pompėjas yra įsitikinęs, kad Irano valdžia vengia atsakomybės už nesėkmę kovoje su koronavirusu. Teherane amerikiečių pasiūlyta pagalba iš tikrųjų nebuvo įvertinta ir jos atsisakyta. Tuo pat metu, "NBC" šaltinių duomenimis, Trampas atsisakė suduoti atsakomąjį smūgį Irano objektams dėl išpuolio prieš Vakarų koalicijos bazę Irake. Už to, pasak Vašingtono, stovi Teherano remiama grupuotė "Kataib Hezbollah". Tačiau atsakomieji veiksmai gali lemti tai, kad JAV "atrodys blogai" pasaulio bendruomenės akyse, nes Irane susiklostė sudėtinga situacija su naujojo viruso plitimu.

    Šalies sveikatos apsaugos sistema patiria didžiulį krūvį. Dėl koronaviruso net buvo paleisti iš kalėjimų apie 85 tūkst. kalinių. Prezidentas Hasanas Ruhanis paragino pasaulio lyderius panaikinti sankcijas, kad valdžios institucijos galėtų geriau kovoti su infekcijos plitimu. Šiuo klausimu Teheraną palaiko Maskva ir Pekinas.

    Mūšis dėl vakcinos

    Vakcinos nuo naujojo viruso sukūrimas sukėlė įtampą tarp transatlantinių partnerių — JAV ir Vokietijos.

    Kovo pradžioje Vokietijos biotechnologijų bendrovės "CureVac" vadovas Danielis Manikela Baltuosiuose rūmuose susitiko su Donaldu Trampu ir viceprezidentu Maiku Pensu. "Esame tvirtai įsitikinę, kad po kelių mėnesių preparatas bus paruoštas", — po derybų pasakė Manikela. Tačiau po dviejų savaičių paaiškėjo, kad jis palieka postą.

    Šaltiniai Vokietijos vyriausybėje žurnalistams pranešė, kad JAV prezidentas bandė pritraukti tyrėjus iš užsienio. Anot leidinio "Welt am Sonntago", Trampas pažadėjo mokslininkams 1 mlrd. dolerių finansavimą, jei jie sutiks dirbti Amerikos laboratorijose.

    Berlynas įtarė Baltuosius rūmus naudos siekimu, o Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Zėhoferis paskelbė, kad kanclerė Angela Merkel surengs skubų vyriausybės posėdį, kad, be kita ko, aptartų galimą žalą nuo bendrovės "CureVac" veiksmų.

    Anot Zėhoferio, kalbama "ne tik apie krizę sveikatos apsaugos srityje, bet ir apie nacionalinį saugumą". Kovo 18 dieną kreipimesi į tautą Merkel pripažino, kad Vokietijos žmonės nuo Antrojo pasaulinio karo laikų dar nebuvo susidūrę su tokiais rimtais iššūkiais. Ir pabrėžė: sveikatos apsaugos sistema Vokietijoje yra turbūt viena geriausių pasaulyje, tačiau vakcinos nuo naujos ligos kol kas nėra.

    ES jau seniai nerimauja dėl to, kad Vašingtonas nori pasisavinti Europos technologinius atradimus. Vasarį kilo eilinis skandalas po to, kai JAV generalinis prokuroras Viljamas Baras pasiūlė amerikiečiams sugalvoti, kaip perimti dviejų didžiausių Europoje telekomunikacijų bendrovių — "Ericsson" ir "Nokia" — kontrolę.

    Dabartinės intrigos aplink vakciną susisluoksniuoja ant prieštaravimų tarp JAV ir Vokietijos virtinės, o prasidėjo jos nuo Merkel telefoninių pokalbių klausymosi 2004 metais. Toje pačioje eilutėje yra Trampo reikalavimas Europos sąjungininkams skirti ne mažiau kaip du procentus BVP NATO ir kitiems "skaudamiems taškams", paaiškino RIA Novosti Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Vokietijos studijų centro vyriausiasis tyrėjas Aleksandras Kamkinas. "Vienas dalykas, jei vyksta kanclerės telefono klausymasis, — tai įžeidžia, erzina, bet galima suprasti, — mano jis. — Kitas dalykas — kai globalios isterijos fone kyla klausimas dėl visos valstybės saugumo, tai yra visiškai kitokia pozicija, skirtingas požiūris".

    "Panašu, kad Zėhoferis tiesiog pratrūko. Daugelyje Europos šalių užvirė nepasitenkinimas JAV imperialistiniu mesianizmu", — padarė išvadą agentūros šaltinis.

    Baltijos kamšatis

    Konfliktai aštrėja ir Rytų Europoje. Pavyzdžiui, lietuviai negali grįžti namo per Vokietijos ir Lenkijos sieną. Lenkija uždarė tranzitą, o patikrinimo punktuose susidarė eilė iš šimtų automobilių. Latvijos, Estijos ir Ukrainos piliečiai taip pat įstrigo pasienyje. Protestuodami jie užblokavo kelią.

    Derybos nieko nedavė. Ir šimtai žmonių turės ieškoti alternatyvių būdų grįžti namo.

    Tačiau ir su apylankos maršrutais kyla sunkumų. Pirmadienį, kovo 16 dieną, su lietuviais nutiko juokingas dalykas: jie lėktuvu pasiekė Latviją ir išsikvietė taksi. Pasienyje automobilio nepraleido, nes vairuotojas buvo latvis. Galiausiai keleiviai turėjo vykti į Lietuvą su lagaminais pėsčiomis.

    Broliška Kinija

    Viltį gauti ES pagalbą kovoje su koronavirusu prarado ir tie, kas ilgai veržėsi į "bendrą Europos namą", pavyzdžiui, Serbija. "Dabar nedarysiu drastiškų išvadų, tačiau mes supratome, kad nėra tarptautinio ar europinio solidarumo, visa tai buvo pasakos popieriuje", — su liūdesiu konstatavo valstybės vadovas Aleksandras Vučičius.

    Jis kritikavo Europos partnerių veiksmus ir priminė: kai ES reikėjo Serbijos pinigų, Briuselis reikalavo keisti konkursų sąlygas, kad Europos įmonės gautų sutartis. "Atėjo bėda, ir Serbijos pinigai nepadeda. Labai ačiū už tai. Patikėkit, aš rasiu būdą padėkoti", — pasakė Vučičius.

    Tuo pat metu Serbijos vadovas pavadino "broliu" Kinijos lyderį Si Dzinpingą ir pranešė, kad kreipėsi į jį palaikymo.

    Pekinu pasitiki ir kitos šalys. Si Dzinpingas pažadėjo padėti Ispanijai, o Italija jau priėmė antrąją Kinijos gydytojų grupę. Be 60 tūkst. testų dėl koronaviruso, intensyvios terapijos priemonių, devynių tonų apsauginių medicininių medžiagų ir vaistų, iš Kinijos buvo pristatytos ir tradicinės rytietiškos medicinos preparatai.

    Kinijos pagalba Europos šalims gali būti suvokiama skirtingai, mano Maskvos "Carnegie" centro konsultantas Temuras Umarovas. "Tuo metu, kai Italija priėmė iniciatyvą "Viena juosta ir vienas kelias", o Prancūzija ir Vokietija aktyviai pasisako už abipusiai naudingus ekonominius santykius su Pekinu, dauguma Kinijos rinkos sektorių iki šiol yra neprieinami Europos bendrovėms", — paaiškino jis RIA Novosti.

    "Koronaviruso pandemija tikriausiai palengvins įtarimus Kinijos atžvilgiu Europoje. Nors didelio masto aukščiausiojo lygio susitikimas Pekine, kuriame turėjo dalyvauti Europos vadovai, buvo atšauktas, Kinijos pagalba kovojant su epidemija stiprina šalies teigiamą įvaizdį. Briuselis jau gavo du milijonus medicininių kaukių ir 500 tūkst. testų iš Pekino virusui nustatyti", — primena politologas.

    Tačiau nepasitikėjimas neišnyks iki galo, mano Umarovas. To pavyzdys — emocinga Aleksandro Vučičiaus kalba. "Galbūt, to net nenorėdamas, Pekinas visgi kiršina Europos šalis", — apibendrina ekspertas.

    Koronavirusas Europos šalyse
    © Sputnik /
    Koronavirusas Europos šalyse
    Temos:
    Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (829)
    Tegai:
    ES, koronavirusas

    Svarbiausios temos