20:29 2020 Liepos 05
Tiesioginis eteris
  • USD1.1224
  • RUB80.2153
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą

    Seimas priėmė rezoliuciją, kuria ragina kitas Europos valstybes aukščiausiu įstatymų leidybos lygiu nesitaikstyti su "Rusijos skleidžiama dezinformacija" ir "kartu priešintis jos plitimui"

    VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Lietuvos Seimas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kurioje kritikuojama Rusija dėl skirtingų nuomonių apie istorinę praeitį. Vakariniame posėdyje dokumentą palaikė 74 iš 75 registravusių Seimo narių.

    Rezoliucijoje pateikiami tradiciniai teiginiai, kad Rusijos Federacija "iškraipo Antrojo pasaulinio karo istoriją". Be to, Seimo nariai ragina Europos Parlamentą, aukščiausius kitų Europos šalių įstatymų leidybos organus ir tarptautinę bendruomenę nesitaikstyti su tuo ir "kartu priešintis dezinformacijos plitimui".

    "Lietuvos Seimas <...> smerkia Rusijos Federacijos vykdomą istorinį revizionizmą ir skleidžiamą dezinformaciją, kuria neigiamas Sovietų Sąjungos, kaip vienos iš pagrindinių Antrojo pasaulinio karo iniciatorių, vaidmuo, siekiant jį perkelti agresijos aukoms ir pateisinti 1939-ųjų Molotovo-Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus", — teigiama dokumente.

    Be to, rezoliucijoje pabrėžiama, kad Rusijos Federacijos "vykdomas istorinis revizionizmas ir skleidžiama dezinformacija" yra taip pat skirta pateisinti "dabartinę agresyvią politiką ir agresiją prieš kaimynines valstybes", skatinti nepasitikėjimą Vakarų bendruomenėje, skaldyti Europos Sąjungą ir NATO.

    Rusija ne kartą pažymėjo, kad Baltijos šalys nuosekliai siekia persvarstyti Antrojo pasaulinio karo rezultatus, sumenkinti ar net visiškai paneigti sovietų kareivio vaidmenį išlaisvinant pasaulį nuo nacizmo.

    Kaip pabrėžė Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas ketvirtadienį paskelbtame interviu Rusijos laikraščiui "Obzor", vietiniai pseudoistorikai, paskelbę TSRS kartu su Vokietija pagrindine karo kaltininke, užklijuodami "okupantų" etiketę ant sovietų kareivių-išvaduotojų ir heroizuodami nacių bendrininkus, meta iššūkį sveikam protui ir milijonų žmonių, atidavusių savo gyvybes kovoje su fašistiniu maru, atminimui.

    Buvimo TSRS sudėtyje laikotarpį pasibaigus Didžiajam Tėvynės karui Lietuvos valdžia vadino "antrąja okupacija". Lietuvoje priimtas įstatymas dėl atsakomybės už "sovietinės agresijos ir okupacijos neigimą", kuris numato laisvės atėmimo bausmę.

    Maskva ne kartą yra pareiškusi, kad Baltijos valstybių prijungimas prie TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienam to meto tarptautinės teisės punktui. Tarp šalių nebuvo karinio konflikto, o vietos valdžia netrukdė sovietų kariuomenei patekti į respublikų teritoriją ir išreiškė akivaizdų sutikimą. Be to, sovietmečiu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikė nacionalinė valdžia.

    Anksčiau interviu Sputnik Lietuva Istorinės atminties fondo tyrimų programų vadovas Vladimiras Simindejus pažymėjo, kad Baltijos šalys nesugebėjo atsiriboti nuo kolaborantų, kovojusių Adolfo Hitlerio pusėje, ir dabar bando "prastumti dviejų totalitarizmo tezes". Tačiau kartu jis suabejojo, ar Baltijos šalių valdžios pareiškimai sukels kritiką Europoje, nes euroatlantinėje bendruomenėje nepriimtina kritikuoti ES ir NATO partnerius.

    Dar šia tema

    Valstybės Dūma nustatė naują Antrojo pasaulinio karo pabaigos datą
    Titovas: Lietuvos valdžia nori sutramdyti žmones, ginančius II pasaulinio karo atmintį
    Rusijos gynybos ministerija išslaptino dokumentus apie Berlyno išlaisvinimą 1945 metais
    Vakarų žiniasklaida apie TSRS II pasauliniame kare. Tada ir dabar
    Tegai:
    Antrasis pasaulinis karas, Seimas, Lietuva, Rusija

    Svarbiausios temos