11:18 2020 Liepos 04
Tiesioginis eteris
  • USD1.1224
  • RUB80.2153
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą

    Lietuvos atstovas Europos Komisijoje pabrėžia, kad Lietuva gali laisvai išleisti šiuos pinigus savo nuožiūra, tačiau rekomenduoja Europos pagalbą nukreipti į "žaliąją ekonomiką"

    VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Lietuva planuoja gauti 6,3 milijardo eurų iš Europos atgaivinimo fondo, kurį ES sukūrė socialinėms ir ekonominėms koronaviruso pasekmėms įveikti. Lietuvos atstovas Europos Komisijoje pabrėžia, kad Lietuva gali laisvai išleisti šiuos pinigus savo nuožiūra, tačiau rekomenduoja Europos pagalbą nukreipti į "žaliąją ekonomiką". Tuo tarpu Vilnius sako, kad krizė neprivers Lietuvos atsisakyti karinių išlaidų didinimo. Iš šių pasisakymų tampa aišku, kad visa Europos teikiama pagalba aplenks nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusius Lietuvos žmones, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius.

    ES vėliavos, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik / Алексей Витвицкий

    "Iš naujojo fondo Lietuvai siūloma 6,3 milijardo eurų. Iš jų 3,9 milijardo sudaro subsidijos, o 2,4 milijardo — paskolos. Tai yra papildomos lėšos ir ilgalaikė finansinė perspektyva", — žurnalistams sakė ES aplinkos apsaugos komisaras Virginijus Sinkevičius, Europos Komisijoje užsiimantis kvotos Lietuvai klausimu.

    Kalbama apie Europos atgaivinimo fondą, kuris dabar sudaromas Europos Sąjungoje tarp kovų, skandalų ir santykių aiškinimosi dalyvių. Didžiausios šalys — ES paramos teikėjos — Vokietija ir Prancūzija — susitarė investuoti pusę trilijono eurų į šį fondą, kuris vėliau bus paskirstytas koronaviruso pandemijos paveiktoms šalims.

    Straipsnio autoriaus teigimu, didžioji dalis šių pinigų, žinoma, atiteks Pietų ir Vakarų Europos šalims, kurios labiausiai nukentėjo nuo koronaviruso. Tačiau ir likusieji kažką gaus, nes visi vienaip ar kitaip nukentėjo nuo paplitusios infekcijos.

    Visos ES šalys, išskyrus Švediją, buvo priverstos pristabdyti ekonomiką ir uždaryti namuose gyventojus. Lietuva nėra išimtis, todėl ir ji gali tikėtis Europos pagalbos.

    Europos komisaras iš Lietuvos pabrėžia, kad gautus pinigus Vilnius galės išleisti savo nuožiūra, tačiau rekomenduoja tautiečiams investuoti IT ir "žaliosios" ekonomikos plėtrai.

    "Kalbant apie programas, valstybėms narėms lieka daug lankstumo nukreipti lėšas ten, kur, jų manymu, jos yra reikalingiausios. Komisija siūlo kryptį, mano, kad tai gali būti skaitmeninių technologijų diegimas, "žaliasis kursas", tačiau sąlygų šiems papildomiems fondams nėra per daug", — sako Virginijus Sinkevičius.

    Pasak Nosovičiaus, svarbiausi čia žodžiai "komisija siūlo kryptį". Atrodo, kad oficialus Vilnius turi visišką pasirinkimo laisvę, tačiau tuo pat metu jis turi atitikti Briuselyje nustatytas taisykles. 

    "Įprasta puošni ir politiškai teisinga Europos biurokrato kalba", — sako Nosovičius.

    Išvertus į bendrinę kalbą, Komisijos nario žodžiai reiškia, kad europiniai pinigai turėtų būti skiriami toms sritims, kurias rekomenduoja Briuselis, kitaip gali kilti problemų gaunant šiuos pinigus.

    Kodėl? Nes taip veikia Europos Sąjunga. Jei turtingos šalys donorės skiria pinigus į ES biudžetą, tai šie pinigai turėtų būti grąžinti joms vienokiu ar kitokiu būdu. Nauda bet kokiu atveju turėtų viršyti išlaidas. Pasak straipsnio autoriaus, priešingu atveju donorai nebeduos pinigų (tą jie grasino pastaraisiais metais). Arba apskritai įvyks kaip su Didžiąja Britanija...

    Todėl jei Vokietija perves pinigus į Europos Sanglaudos fondą infrastruktūros plėtrai Rytų Europoje, tai vokiečių įmonės ties ir remontuos kelius Lietuvoje.

    Jei Prancūzija finansuos Europos socialinį fondą, kad pastūmėtų Rytų Europą į Vakarų Europos gyvenimo kokybę, Prancūzijos atomininkai pasinaudoja Europos Komisija, kad priverstų Lietuvą uždaryti Ignalinos atominę elektrinę. Nes nėra ko kurti konkurencijos Prancūzijos branduolinės energetikos ekspertams, iš kurių mokesčių formuojamos subsidijos Lietuvai.

    Tokia pati padėtis susiklostė ir dėl vadinamojo "žaliojo susitarimo", kurį didžiųjų Europos įmonių lobistai skatino Briuselyje prieš COVID-19 bangą Europoje, ir, kaip matome, jie "prastumiami" dabar, nepaisant didžiulių "koronakrizės" nuostolių.

    Visiškas plastiko atmetimas, perėjimas nuo šiluminių elektrinių prie saulės baterijų ir "vėjo malūnų" — visa tai kainuoja nemažus pinigus. Juo stipresnis noras gauti šiuos pinigus iš Briuselyje lobistinių įmonių, siekiant pervesti Europos Sąjungą prie "žaliosios ekonomikos". Aplinkos apsauga juos domina tik kaip kovos už šiuos pinigus instrumentas.

    Рота почетного караула и флаги стран Балтии и США
    © Sputnik / Александр Липовец

    Pagalba Lietuvos gyventojams ir Lietuvos ekonomikos sektoriams, kuriuos paveikė "koronakrizė", visiškai nedomina stambių Vakarų Europos verslo lobistų, todėl Lietuvai skirti pinigai aplenks gyventojus ir pramonės šakas.

    Žinoma, būtų perdėtas teiginys, kad šiuo klausimu nuo Vilniaus niekas nepriklauso. Bet kokiu atveju, Europos fondų platintoja bus Lietuvos vyriausybė. Ji turi teisę ir galimybę į savo prioritetus įtraukti Europos rekomendacijas.

    Kitas klausimas, kokie bus šie prioritetai? Lietuvos vadovybė kalba apie grynųjų pinigų injekcijas į socialinę sritį neaiškiai ir plačiai, tačiau aiškiai ir nedviprasmiškai — kad ji įvykdys gynybai skirtą NATO standartą — 2 % BVP, ir žada per 2020 metus padidinti karinių išlaidų kartelę iki 2,5 proc.

    Pastaraisiais metais Lietuva nepasiekė nustatyto 2 % BVP lygio — karinei technikai įsigyti reikėjo imti paskolas užsienyje. Tačiau koronavirusas vis tiek sugadino statistiką. Šių metų kovą gynybos reikmėms buvo skirta tik 1,7 % Lietuvos BVP.

    Atsižvelgiant į galėjusios ištikti krizės mastą, būtų galima užmerkti akis į tai ir sumažinti karines išlaidas. Tik Lietuva neprašo Vakarų sąjungininkų geranoriškumo ir supratimo. Vietoj to, Lietuvos vyriausybė žada sukaupti jėgas ir suteikti gynybai 2 proc., o vėliau padidinti iki 2,5 proc. Nors tam nėra pinigų.

    Taigi, ar ne iš Europos pagalbos koronaviruso padariniams įveikti skirtos lėšos bus panaudotos karinėms išlaidoms, nes Lietuvos vadovybė šiuo klausimu yra tokia fanatiška?

    "Tai pagrįsta prielaida, jei prisimenate, kad per pastaruosius kelerius metus Vilnius pasirinko "ginklus, o ne naftą" ir bet kurioje situacijoje teikė pirmenybę karinėms, o ne socialinėms reikmėms. Šiuo atveju žmonės ir pramonės šakos, paveikti "koronakrizės", neturi ko tikėtis", — apibendrina straipsnio autorius.

    Neginčijamas šių žmonių ir paveiktų pramonės šakų darbuotojų scenarijus yra emigracija į Vakarų Europą, kai tik bus atidarytos sienos.

    Galų gale tokia emigracija yra taip pat nusistovėjusi Europos Sąjungos darbo praktika kaip ir Lietuvos narystė šiame verslo projekte.

    Dar šia tema

    Vyriausybė įsteigė stambių įmonių paramos fondą
    Nausėda: parama verslui turi būti spartesnė
    Bankai pažadėjo paskolų mokėjimų atidėjimą gyventojams bei paramą verslui
    Seime pritarta didinti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems asmenims
    Nausėda mokesčių sumažinimui ir paramai šeimoms siūlo skirti 500 mln. eurų
    Tegai:
    COVID-19, Lietuva

    Svarbiausios temos