18:51 2020 Rugpjūčio 12
Tiesioginis eteris
  • USD1.1771
  • RUB86.3013
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą

    Anot politiko, Sutkaus ir Zalatoriaus byla gali atskleisti konservatorių galimai neteisėtus ryšius su asocijuotomis verslo struktūromis

    VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis papasakojo apie konservatorių "melą" dėl galimo neteisėto lobizmo priimant įstatymus Seime. Pareiškimas paskelbtas partijos puslapyje Facebook

    Pasak Karbauskio, Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus bei Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus suėmimas iškėlė aibę klausimų dėl galimo neteisėto lobizmo.

    "Žinant MG Baltic bylos sąsajas su liberalais ir konservatoriais bei šių partijų atstovų veiklą Seime pastaruosius tris su puse metų, buvo akivaizdu, jog eilinį kartą galime sužinoti apie jų galimai neteisėtus ryšius su verslo asocijuotoms struktūromis", — pažymi "valstiečių" pirmininkas.

    Pasak Karbauskio, labai nustebino, kad vietoj bandymo pasiaiškinti, konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis ėmė įrodinėti, kad valdantieji esą patys gynė bankų interesus, neva tai patvirtina faktas, kad jų balsais priimtas bankų pelno mokestį didinantis įstatymas. Anot "valstiečių" lyderio, visi faktai rodo visiškai priešingą situaciją. 

    "Su malonumu dalinuosi šiais faktais, kurie net mažam vaikui leis suprasti, kas tie politikai, kurie žūtbūt kovėsi prieš bankų apmokestinimo padidinimą", — teigė partijos lyderis. 

    Karbauskis papasakojo, kad 2019 metų spalio 11 dieną valdančios koalicijos kolega Seimo narys Zbignev Jedinskij registravo pasiūlymą apmokestinti finansų rinkos dalyvių turtą (aktyvus), jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija 300 milijonų eurų, bankų turtą buvo siūloma apmokestinti 0,03 proc. mėnesiniu mokesčio tarifu.

    Vos registruotas projektas netruko sulaukti audringos bankų atstovų reakcijos ir net "atvirų grasinimų". Zalatorius išplatino kreipimąsi, kuriame grasinta, kad bankų turto mokestis reikšmingai pabrangins paskolas gyventojams bei verslui ir kitas finansų įstaigų paslaugas.

    Pasak Karbauskio, jau spalio 17 dieną jis kreipėsi į Skandinavijos bankų savininkus, teiraudamasis, ar tokie jų atstovų Lietuvoje grasinimai pabranginti paslaugas gyventojams yra su jais derinti. Jam atsakydamas nė vienas užsienio bankas nepatvirtino, kad tokie grasinimai, gąsdinant žmones ir skatinant jų nepasitenkinimą mokesčiu, kuriais buvo daromas spaudimas Seimo valdančiajai daugumai, būtų derinti su savininkais Skandinavijoje.

    Pasak Karbauskio, 2019 metų lapkričio 29 dieną konservatorius Mykolas Majauskas ėmėsi bankų aktyvų mokesčio įstatymo švelninimo — registravo jo įsigaliojimo atidėjimą iki liepos pirmos dienos. "Toks pasiūlymas akivaizdžiai naudingas bankams — jiems būtų tekę mokėti tik pusę metinio aktyvų mokesčio sumos", — pridūrė valdančiųjų lyderis. 

    Karbauskis papasakojo, kad matant, jog opozicija priešinasi ir žada Prezidento prašyti vetuoti įstatymą, Biudžeto ir finansų komitetas inicijavo darbo grupę, o po joje įvykusių diskusijų 2019 metų gruodžio 5 dienos Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas kartu su kitais Seimo nariais registravo pasiūlymą vietoje bankų aktyvų mokesčio finansų įstaigoms taikyti didesnį pelno mokestį, jį padidinant nuo 15 iki 22 proc. Jis pažymi, kad pasiūlymas didinti jau egzistuojantį mokestį, užuot įvedus naują, buvo svarbus ir dėl to, kad jis, priimamas kartu su valstybės biudžetu, būtų nekėlęs galimo teisinio ginčo dėl jo įsigaliojimo nuo sausio 1 d.

    Taigi, pasak LVŽS lyderio, buvo tikėtasi, kad konservatoriai vis tik nesikreips į Konstitucinį Teismą siekdami sunaikinti valstybės galimybes gauti biudžeto įplaukas iš tokio pakankamai didelio mokesčio surinkimo. Karbauskis pažymėjo, kad 2019 metų gruodžio 6 dieną šis tarifas, įvertinus aplinkinių valstybių taikomus mokesčio dydžius, komitete buvo sumažintas iki 20 proc. ir, galiausiai, jam pritarė Seimas. Landsbergis, kaip ir dauguma konservatorių, balsuodamas susilaikė.

    Zalatorius, savo ruožtu, ragino prezidentą vetuoti įstatymą, o išplatintame kreipimesi buvo teigiama, kad politikai apkurto ir negirdi teisės profesionalų perspėjimų "dėl mindomos Konstitucijos". Netrukus, 2020 sausio 14 dieną, konservatoriai kartu su liberalais kreipėsi į Konstitucinį Teismą, reikalaudami bankų pelno mokestį pripažinti prieštaraujančiu Konstitucijai. Kreipimasis patvirtintas ir Landsbergio parašu.

    "Faktai šneka patys už save, Gabrielius Landsbergis eilinį kartą meluoja, kas jau tapo prokonservatoriškos propagandos vizitine kortele. Konservatoriai ir liberalai gynė V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus atstovaujamus interesus nuožmiai ir nenuilstamai. Jei Seime valdanti koalicija turėtų tvirtesnę daugumą, tokios opozicijos pastangos neduotų jokių rezultatų", — teigė Karbauskis.

    "Valstiečių" lyderis taip pat pažymėjo, jog šios situacijos nereikėtų tapatinti su bankuose dirbančių ir juos įkūrusių žmonių požiūriu. Pasak jo, tie žmonės sąžiningai dirba, moka mokesčius. Problemos atsiranda tada, kai kažkas imasi retorikos ir veiksmų, supriešinančių viso bankų sektoriaus ir visuomenės interesus.

    Karbauskis taip pat pateikė lentelę, iš kurios matyti, kad valdantieji balsavo už projektą, kuris apmokestina bankų sektorių, ir tai labai nepatiko konservatoriams, kurie susilaikė, ir asociacijoms, kurios siekė, kad tokio įstatymo apskritai nebūtų.

    Skandalas dėl prekybos poveikiu 

    Lietuvoje vyksta ikiteisminis tyrimas dėl stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo. Įtariami šeši žmonės, įskaitant Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentą Mantą Zalatorių. 

    Garsūs areštai su korupcijos prieskoniu
    © Sputnik / Edvinas Mamontovas

    Ikiteisminiame tyrime turimi duomenys leidžia įtarti, kad Sutkus, vykdydamas savo pareigas Konfederacijoje ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis ir ryšiais, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus. 

    Tyrime taip pat yra duomenų, kad dviejų kelius tiesiančių bendrovių vadovai, kuriems taip pat pareikšti įtarimai, galimai buvo suinteresuoti neigiamai paveikti tuometinio Susisiekimo ministro Roko Masiulio karjerą ir tuo tikslu bendravo su Sutkumi bei, kaip įtariama, yra mokėję už tai, kad Sutkus tikslingai organizuotų, rinktų ir įvairiomis formomis viešai teiktų tendencingai neigiamą informaciją apie ministrą.

    Ministrų kabineto vadovas apie bandymus paveikti politikus

    Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, savo ruožtu, trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad buvo žinoma, jog ne vien susisiekimo ministrui, bet ir kitų institucijų (Užimtumo tarnybos) vadovams, kai kurių ministerijų pareigūnams buvo bandoma padaryti tam tikrą spaudimą.

    "Ta reakcija buvo įvairi, baigėsi kai kuriais teisminiais procesais. Matėme tokius signalus, ir dėl to su tam tikrais asmenimis iš atskirų organizacijų daugiau nei metus jokių kontaktų nebuvo. Tai buvo ne kartą svarstoma neformaliuose pasitarimuose, buvo pasakyta, kad su tokiais žmonėmis, kurie bando tokiu būdu gauti palankius sprendimus, jokio kontakto būti negali", — pažymėjo premjeras. 

    Vyriausybės vadovas taip pat pareiškė, kad Sutkus neturėjo įtakos sprendimui pakeisti buvusį susisiekimo ministrą Roką Masiulį.

    "Dėl pasikeitimų Vyriausybėje — tai yra politiniai sprendimai. Tiek Vidaus reikalų, tiek Susisiekimo ministerija, šios valdymo sritys atiteko mūsų koalicijos partneriams, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai. Ir tai buvo pagrindinis dalykas. Tikiuosi, kad ponas Sutkus nepaveikė jokių kitų institucijų, kurios dalyvauja skiriant vieną ar kitą ministrą šitame procese", — sakė Skvernelis.

    Dar šia tema

    "Greičiausiai tai rusai": nulaužtas absoliutus JAV ginklas
    Lietuva pagerino rodiklius pasauliniame kovos su korupcija reitinge
    Karbauskis pradeda griauti Lietuvos korupcijos piramidės pamatus
    Dėl įtarimų korupcija sulaikyta 11 asmenų, tarp jų — trys prokurorai
    Tegai:
    konservatoriai, Ramūnas Karbauskis

    Svarbiausios temos