00:07 2020 Liepos 03
Tiesioginis eteris
  • USD1.1286
  • RUB79.4434
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą

    Ilgas Strasbūro teismo sprendimo nevykdymas parodo Lietuvą iš neigiamos pusės, mano politologas Vadimas Volovojus

    VILNIUS, liepos 1 — Sputnik. Kai kuriems Lietuvos politinio elito atstovams užkirsti kelią Rolandui Paksui grįžti į politinį gyvenimą yra principo reikalas, interviu Sputnik Lietuva pasakė politologas Vadimas Volovojus.

    Lietuvos Seimas nepritarė Konstitucijos pataisoms, kurios leistų apkaltos būdu netekusiems pareigų asmenims po dešimties metų pertraukos kandidatuoti į Seimą. Pakeitimais buvo siekiama įgyvendinti Strasbūro teismo sprendimą per apkaltą nuo prezidento pareigų nušalinto Rolando Pakso byloje prieš Lietuvą.

    Anksčiau Europos Žmogaus Teisių Teismas nutarė, kad dabartinis draudimas buvusiam prezidentui Paksui visą gyvenimą dalyvauti Seimo rinkimuose buvo neproporcingas ir paragino jį panaikinti.

    Politologas Vadimas Volovojus pažymėjo, kad atskira Lietuvos politinio elito dalis, ypač konservatoriai, principingai nenori leisti Paksui vėl kandidatuoti į prezidento postą.

    "Apskritai, tai parodo Lietuvą iš labai neigiamos pusės. Žinoma, tai daugiau ar mažiau vidaus politikos aspektas, todėl Europoje tam neskiriama daug reikšmės. Atskira šalis, toks atskiras epizodas, tačiau jei tai tęsis, jau buvo atitinkami signalai, kad iš tikrųjų šalis nesilaiko Europos Teismo sprendimo, tada tam bus galima pritraukti daugiau dėmesio, net, galbūt, bus kalbama apie kažkokias sankcijas, atsižvelgiant į šio sprendimo nevykdymą", — pasakė jis.

    Volovojus pabrėžė, kad esmė išlieka ta pati: respublika nenori, kad Paksas galėtų dalyvauti prezidento rinkimuose, todėl šio klausimo sprendimas vilkinamas.

    Pakso byla

    2011 metais Europos Žmogaus Teisių Teismas nutarė, kad ankstesnis draudimas buvusiam prezidentui Paksui visą gyvenimą dalyvauti Seimo rinkimuose buvo neproporcingas.

    Anksčiau Lietuvos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras norėjo apskųsti Paksui, "Lietuvos ryto" žiniasklaidos grupės vadovui Gedvydui Vainauskui ir verslininkui Antanui Juozui Zabuliui skirtą išteisinamąjį nuosprendį.

    Jis nukreipė atitinkamą apeliaciją į Lietuvos apeliacinį teismą, ragindamas panaikinti atsakovų išteisinamąjį nuosprendį ir perduoti bylą nagrinėti pirmajai bylą nagrinėjančiai instancijai arba panaikinti dalį byloje esančių kaltinamųjų išteisinimo ir paskelbti naują kaltinamąjį aktą.

    2015 metais atlikus tyrimą Paksas buvo apkaltintas tuo, kad būdamas partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderiu iš Vainausko gavo 15 tūkstančių eurų kyšį. Tariamai politikas galėjo daryti įtaką statybų inspektoriams, kad jiems, apeinant būtinas procedūras, būtų leista naudotis naujojo prekybos centro pastatais Prienuose. Zabulis buvo kaltinamas tariamai davęs kyšį Vainauskui, kad jis paveiktų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) sprendimą.

    Tačiau šių metų balandį Vilniaus apygardos teismas išteisino kaltinamuosius.

    Nepaisant to, prokuroras siūlo Paksą nuteisti trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme su vykdymo atidėjimu, Vainauskui skirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat su atidėjimu ir 26 tūkstančių eurų bauda. Siūloma Zabuliui skirti 24 tūkstančių eurų baudą.

    Dar šia tema

    Prokuratūra apskundė išteisinamąjį nuosprendį Pakso prekybos poveikiu byloje
    Tegai:
    politika, Seimas, Lietuva, Rolandas Paksas

    Svarbiausios temos