09:30 2020 Rugpjūčio 12
Tiesioginis eteris
  • USD1.1783
  • RUB85.6858
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą

    Rusija, skirtingai nei NATO šalys, mato grėsmę tame, kad prie jos sienų dislokuojamas karinis kontingentas, mano ekspertas Vladimiras Kozinas

    VILNIUS, liepos 30 — Sputnik. Jei NATO nori turėti specialų ryšių kanalą oficialaus Rusijos atstovo prie NATO pavidalu, tada jie turi palaikyti dalykišką, konstruktyvų kontaktą, interviu Sputnik Lietuva pasakė Rusijos Federacijos karo mokslų akademijos narys, MGIMO Karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas.

    Latvijos ambasadorius Maris Riekstinis (Māris Riekstiņš) pasakė, kad Rusijos valdžia turėtų vėl paskirti nuolatinį atstovą Šiaurės Atlanto aljanse, rašo RuBaltic.ru.

    Jo nuomone, dabartinių kontaktų tarp Maskvos ir aljanso nepakanka. Latvijos diplomatas mano, kad Rusija turėtų vėl nusiųsti savo nuolatinį atstovą į NATO, kad bendrautų su kolegomis Briuselyje.

    Diplomatas taip pat pažymėjo, kad Latvija nesuvokia Rusijos Federacijos kaip tiesioginės grėsmės, tačiau "mato rizikas", susijusias su pratybomis prie NATO šalių sienų.

    Ekspertas Vladimiras Kozinas pažymėjo, jog NATO pateikė nepagrįstas pretenzijas Rusijai ir nemėgino panaikinti Maskvos pretenzijų aljansui.

    "NATO, tuo laikotarpiu, kai Briuselyje dirba nuolatiniai atstovai, iš tikrųjų NATO vadovybė apsiribojo pasėdžiais, kurie neprisidėjo prie NATO santykių plėtros dėl Šiaurės Atlanto aljanso kaltės. NATO pateikė mums nepagrįstas pretenzijas ir nemėgino panaikinti tų pretenzijų, kurias Rusija pateikė Šiaurės Atlanto aljansui. Ambasadoriaus pareiškimas yra ne visai korektiškas. Jei jie nori turėti specialų ryšių kanalą oficialaus Rusijos atstovo prie NATO pavidalu, tada palaikyti dalykišką, konstruktyvų kontaktą ir išsiaiškinti jas iš esmės", — pasakė ekspertas.

    Kozino teigimu, Rusija NATO pajėgų dislokavimą prie Baltijos šalių sienų suvokia kaip grėsmę.

    "Kodėl jie tada kankinasi, jei nesuvokia kaip grėsmės? Štai mes visas NATO nares, įskaitant Latviją, Lietuvą ir Estiją, suvokiame kaip grėsmę Rusijos Federacijos saugumui. Įrodymai: trijų Baltijos valstybių teritorijoje veikia NATO šalių karinės oro pajėgos. Baltijos šalių oro patruliavimo operacijoje dalyvauja 15 valstybių. Dvejopos paskirties skrydžiai, kurių metu gali būti gabenami branduoliniai ginklai", — pareiškė ekspertas.

    Tegai:
    NATO, Rusija

    Svarbiausios temos