20:47 2020 Rugsėjo 24
Tiesioginis eteris
  • USD1.1645
  • RUB89.8713
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą
    Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (349)

    Varšuva ir Vilnius yra išskirtinai suinteresuotos šalys tuo, kas vyksta kaimyninėje šalyje, mano ekspertas Nikolajus Meževičius

    VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Lietuva ir Lenkija negali vaidinti tarpininko vaidmens Baltarusijoje susiklosčiusioje situacijoje, nes jos yra suinteresuotos šalys, interviu Sputnik Lietuva pasakė Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius.

    Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos prezidentai pasisiūlė tarpininkauti, kad taikiai išsispręstų padėtis Baltarusijoje.

    Anksčiau Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda paskelbė apie kaimyninės šalies krizės sprendimo planą, kurį sudaro trys punktai: konfliktų deeskalavimas, visų sulaikytų protesto akcijų dalyvių paleidimas ir dialogas tarp valdžios bei piliečių. Keturių valstybių vadovai paragino Baltarusijos valdžią "nustoti naudoti jėgą prieš taikius savo tautos atstovus".

    Kaip pasakė ekspertas Nikolajus Meževičius, tarpininko statusas — ir, greičiausiai, Nausėda tai puikiai žino — reiškia visišką neutralumą.

    Kaip pavyzdį ekspertas paminėjo galimus praeityje konfliktus tarp Ispanijos ir Portugalijos ir pažymėjo, kad, pavyzdžiui, Brazilija ar Argentina negalėtų tapti tarpininkais, nes jos yra glaudžiai susijusios su šiomis šalimis kaip buvusios kolonijos. Esant tokiai situacijai, tarpininke galėtų tapti Graikija.

    "Dabar eikime į mūsų regioną. Tiek Lenkija, tiek Lietuva yra labai suinteresuotos šalys. Todėl jos niekada negali būti tarpininkėmis. Okupantėmis — gali, o tarpininkėmis— ne. Bet kokiu atveju, kaip sako ekonomistai, jos yra naudos gavėjos iš bet kurio savo tarpininkavimo. Todėl jų čia negali būti iš principo", — pasakė ekspertas.

    Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Galutiniais duomenimis, kuriuos CRK paskelbė penktadienį, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 procento balsų, o 10,12 procento rinkėjų savo balsus atidavė Svetlanai Tichanovskajai.

    Pirminiais duomenimis, Lukašenka surinko 80,08 proc. balsų, Tichanovskaja — 10,09 proc. Tichanovskajos būstinė iš pradžių pareiškė, kad nepripažįsta CRK rezultatų ir kad jos komandos gauti duomenys iš balsavimo punktų visoje respublikoje parodė, kad ji surinko 70–80 proc. Per pastarąsias kelias dienas į Baltarusijos miestų gatves išėjo piliečiai, nesutinkantys su rezultatais: pirmomis dienomis policija prieš protestuotojus naudojo ašarines dujas, vandens patrankas ir garsines granatas. Tichanovskaja pati paliko šalį ir išvyko į Lietuvą.

    Penktadienį pasirodė jos vaizdo pranešimas, kuriame ji ragina rašyti peticijas su reikalavimu perskaičiuoti balsus ir taip pat ateinantį savaitgalį vykti į "taikius masinius susirinkimus".

    Temos:
    Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (349)

    Dar šia tema

    Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentai paskelbė deklaraciją dėl situacijos Baltarusijoje
    Nausėda suabejojo ​​Lukašenkos teisėtumu  
    Baltarusijos įvykiai: kas stovi už siekių nuversti Lukašenką?
    Merkel griežtai smerkia smurtą Baltarusijoje  
    Tegai:
    Baltarusija, Lenkija, Lietuva

    Svarbiausios temos