02:18 2020 Rugsėjo 19
Tiesioginis eteris
  • USD1.1833
  • RUB89.1439
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą
    Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (319)

    Senosios Europos šalys yra suinteresuotos, kad Europos Sąjunga būtų stabili, o tai prieštarauja naujųjų Europos šalių raginimams teikti "apčiuopiamą" pagalbą Baltarusijos opozicijai, mano ekspertas Dmitrijus Žuravliovas

    VILNIUS, rugsėjo 7 — Sputnik. Pagrindinės Europos Sąjungos šalys nenori pilietinio karo prie savo sienų ir joms nesvarbu, ar Baltarusijos prezidentas nusėdės savo vietoje, interviu Sputnik Lietuva pasakė Rusijos regioninių problemų instituto generalinis direktorius Dmitrijus Žuravliovas.

    Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Linas Linkevičius išreiškė nuomonę, kad Europos Sąjunga pakerta savo užsienio politikos autoritetą. Jo manymu, to priežastis — neapčiuopiama pagalba Baltarusijos opozicijai iš ES pusės.

    Interviu "The Financial Times" Linas Linkevičius pareiškė, kad savo neveikimu Baltarusijos opozicijos atžvilgiu Europos Sąjunga pakerta savo pačios užsienio politikos autoritetą. Jo nuomone, ES pagalba turėtų būti konkreti, kitaip opozicija nesijaučia "tarp demokratinių valstybių".

    Ekspertos Dmitrijaus Žuravliovo manymu, Lietuvos URM vadovo pareiškimas rodo, kad mes turime dvi Europos Sąjungas.

    "Yra Senosios Europos ES ir yra naujų šalių, kurios jau įsitvirtino Europos Sąjungoje ir leidžia sau kalbėti jos vardu. Ir šių šalių interesai yra labai skirtingi. Jei Lietuva, Lenkija, na, galbūt, mažesniu mastu Baltijos valstybės, turiu omenyje Latviją ir Estiją, trokšta politinio Baltarusijos situacijos sprendimo opozicijos naudai ir nuoširdžiai tiki, kad tai yra Europos Sąjungos interesas, tai Senoji Europa, pirmiausia Vokietija, nori stabilumo Europoje ir nenori pilietinio karo prie savo sienų. Šios pozicijos negali būti suvestos į vieną ir nėra jokio kompromiso taško. Todėl toks emocingas Lietuvos politiko pareiškimas. Nes Senoji Europa mano, kad Europos Sąjungos prestižas yra tas, kad ji nedaro kvailysčių. Naujoji Europa mano, kad prestižas yra tas, kad Europos Sąjunga reikalauja sau pačių naudingiausių pozicijų. Be to, kalbėdamos "naudingų sau" jos turi omenyje savo valstybes ir jokiu būdu ne visą Europos Sąjungą kaip visumą", — pasakė ekspertas.

    Pasak Žuravliovo, Lietuva bando įtraukti Vokietiją ir Prancūziją į didelę avantiūrą, tačiau šių šalių vadovybė yra per daug patyrusi, kad į ją įsitrauktų.

    "Iš tikrųjų ši "apčiuopiama pagalba" — tai didelė avantiūra, į kurią Naujoji Europa bando įstumti Senąją Europą. O Senoji Europa, kadangi ji yra gudresnė ir protingesnė (jie nė kiek daugiau nemyli "batkos" — Lukašenkos), tačiau būdami patyrę ir protingi žmonės nenori kištis į kitos šalies vidaus reikalus. Jei [Baltarusijos prezidentui Aleksandrui] Lukašenkai lemta išsėdėti — tegul jis išsėdi, jei jam nelemta — tegul jis krenta. Tai yra Vokietijos ir Prancūzijos pozicija. Čia yra pagrindinis skirtumas tarp Lietuvos su Lenkija ir Vokietijos su Prancūzija pozicijų. Tik Lietuvos problema yra ta, kad ji nuoširdžiai tiki, jog jos pozicija yra teisinga ir tikroji Europos pozicija, o Vokietijos ir Prancūzijos pozicija — tai didelė klaida, kurią reikia sugadinti. Bijau, kad viskas yra atvirkščiai", — pasakė ekspertas.

    Padėtis Baltarusijoje ir Lietuvos reakcija

    Anksčiau Lietuvos vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pasirašė įsakymą, kuriuo uždrausta atvykti į Lietuvą 30 Baltarusijos valstybės pareigūnų. Tarp jų sankcijos numatytos ir dabartiniam Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai. Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministerijos paskelbė analogiškas sankcijas.

    Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, CRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo Svetlana Tichanovskaja, o ne Lukašenka.

    Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos protestus griežtai slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jie naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Vėliau teisėsaugos institucijos nustojo naudoti jėgą, tačiau šalyje tebevyksta suėmimai. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, įskaitant daugiau nei 120 teisėsaugos pareigūnų.

    Temos:
    Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (319)

    Dar šia tema

    Šiandien — studentas, rytoj — revoliucionierius: Lietuva laukia Baltarusijos jaunimo
    Vaikystė didžiojoje politikoje. Kaip augo Kolia Lukašenka
    Paaiškėjo, kokias temas Lietuvoje aptarė Baltarusijos opozicijos atstovas Latuška
    Tichanovskaja ir Latuška susitiko Lietuvoje
    Baltarusiai gali nuotoliniu būdu kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje
    Tegai:
    ES, Lietuva, Baltarusija

    Svarbiausios temos