03:13 2020 Spalio 24
Tiesioginis eteris
  • USD1.1856
  • RUB90.6421
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą
    Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (463)

    Rugsėjo 22 dieną Eliziejaus rūmai pažymėjo, kad kelionė vyks atsižvelgiant į naują įtampą santykiuose tarp Rusijos ir ES, į padėtį Baltarusijoje ir Aleksejaus Navalno apnuodijimą

    VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Rugsėjo 28–30 dienomis su trijų dienų vizitu į Lietuvą bei Latviją atvyksta Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas, praneša prancūzų leidinys "RFI".

    Rugsėjo 22 dieną Eliziejaus rūmai pažymėjo, kad kelionė vyks atsižvelgiant į naują įtampą santykiuose tarp Rusijos ir ES, į padėtį Baltarusijoje ir Aleksejaus Navalno apnuodijimą. Taip pat prezidento patarėjai neatmetė galimo Makrono ir Vilniuje esančios Baltarusijos opozicijos lyderės Svetlanos Tichanovskajos susitikimo. Kol kas tokio susitikimo oficialioje programoje nėra.

    Tai pirmasis Prancūzijos vadovo vizitas į Lietuvą ir Latviją dvišaliu formatu nuo 2001 metų. Paskutinį kartą, beveik prieš dvidešimt metų, Žakas Širakas atvyko į Vilnių ir Rygą. "Mes bandome išspręsti problemas stiprindami aukščiausio lygio politinius ryšius", — prieš Emanuelio Makrono kelionę sakė diplomatinis šaltinis Eliziejaus rūmuose.

    Pasak jo, šis Makrono vizitas Baltijos šalyse vyksta "ypatingame" geopolitiniame kontekste: Aleksejaus Navalno apsinuodijimo ir naujų Vakarų ir Rusijos šalių santykių skirtumų fone. Prancūzijos prezidentui ši kelionė bus proga "ne tik išklausyti" partnerius iš Lietuvos ir Latvijos dėl jų pozicijos Maskvos atžvilgiu, bet ir "pasikeisti nuomonėmis", kaip elgtis toliau, pabrėžė Eliziejaus rūmai.

    Oficialioje vizito programoje, apie kurią antradienį pranešė Makrono administracija, numatytos derybos su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda, Latvijos prezidentu ir ministru pirmininku Egiliu Levitu bei Krišjaniu Karinšu. Kelionės į Lietuvą metu Prancūzijos prezidentas taip pat diskutuos su Vilniaus universiteto studentais ir susitiks su vietos inteligentijos ir pilietinės visuomenės atstovais, ypač su Vilniaus poetu ir disidentu Tomu Venclova.

    Oficialioje vizito programoje nėra numatytas Emanuelio Makrono ir Vilniuje esančios Baltarusijos opozicijos lyderės Svetlanos Tichanovskaya susitikimas. Eliziejaus rūmai atsakė į klausimą apie tokio susitikimo galimybę miglotai, pabrėždami tik tai, kad jis "nebuvo atmestas".

    "Mes jau turėjome ryšių su ja [Svetlana Tichanovskaja], įskaitant vaizdo konferenciją tarp jos ir valstybės sekretorės Europos reikalams [Amélie de Montchalin], — prisiminė Prancūzijos prezidento administracijos šaltinis. — Be to, kiti Prancūzijos politiniai lyderiai kalbėjo su ja. Pažiūrėsime, kokia forma šis susitikimas gali įvykti, jei bus priimtas sprendimas dėl jo".

    Lietuvoje Emanuelis Makronas taip pat aplankys Prancūzijos kariuomenę Rukloje dislokuotame NATO batalione. Nuo 2020 metų liepos mėnesio ten dislokuota 300 prancūzų karių kuopa ir Prancūzijos karinė technika, ypač tankai "Leclerc". Ši kelionės dalis leis "paminėti Prancūzijos indėlį į Baltijos valstybių saugumą", pažymėjo Eliziejaus rūmuose.

    Latvijoje Emanuelis Makronas dalyvaus apskritojo stalo diskusijoje, skirtoje dezinformacijos problemoms spręsti. Kova su dezinformacija ir kibernetinėmis atakomis bus viena iš svarbiausių šio vizito temų ir priežastis "pateikti bendrus pasiūlymus" kitoms ES valstybėms narėms.

    Iš pradžių Makrono vizitas Lietuvoje ir Latvijoje turėjo įvykti po neeilinio Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikimo, numatyto rugsėjo 24 ir 25 dienomis. Tačiau rugsėjo 22 dieną tapo žinoma, kad aukščiausiojo lygio susitikimas atidėtas spalio 1 ir 2 dienoms. Europos Tarybos vadovas Šarlis Mišelis buvo priverstas karantinuotis po kontakto su apsaugos pareigūnu, kuriam buvo diagnozuotas COVID-19. Viena iš aukščiausiojo lygio susitikimo temų turėjo būti sankcijų prieš Baltarusiją priėmimas.

    Lietuva viena pirmųjų ES šalių atsisakė pripažinti rinkimus Baltarusijoje. Rugsėjo 10 dieną Lietuvos Seimas vienbalsiai Svetlaną Tichanovskają pavadino teisiškai išrinkta prezidente. Rezoliucijoje Seimas paragino tarptautinę bendruomenę "paremti Baltarusijos žmonių išrinktos lyderės Svetlanos Tichanovskajos ir jos, kaip vienintelės Baltarusijos žmonių teisėtos atstovės, iniciatyva sukurtos Koordinacinės tarybos reikalavimą surengti naujus, skaidrius ir demokratiškus parlamento ir prezidento rinkimus šalyje.

    Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka (CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų), visoje Baltarusijoje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Pirmosiomis dienomis veiksmus malšino saugumo pajėgos: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai panaudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.

    Vėliau teisėsaugos institucijos nustojo sklaidyti mitingus ir naudoti jėgą bei specialią įrangą. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeisti šimtai žmonių, tarp jų — per 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

    Temos:
    Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (463)

    Dar šia tema

    Europos Vadovų Tarybos pirmininkas atidėjo ES viršūnių susitikimą
    "Nepaisant kivirčų ir nepasitikėjimo". Ką Putinas pasiūlė JT Generalinėje Asamblėjoje
    Tegai:
    Latvija, Lietuva, Svetlana Tichanovskaja, Emanuelis Makronas

    Svarbiausios temos