03:00 2020 Spalio 22
Tiesioginis eteris
  • USD1.1852
  • RUB91.4095
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą
    Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (458)

    Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Žosepas Borelis yra pasirengęs atvykti į Baltarusiją padėti išspręsti politinę krizę. Tačiau, pasak jo, Aleksandras Lukašenka nėra linkęs bendrauti su ES

    VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lenkija, Lietuva ir Rumunija pažadėjo baltarusiams suteikti galimybę keliauti be vizų, o pačioje respublikoje tęsiasi masiniai protestai. Ko nori Briuselis ir kitos Europos sostinės ir kokią įtaką situacijai daro mitingai — RIA Novosti straipsnyje.

    Įprasti mitingai

    "Ministrai (Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai) davė tvirtą signalą: mes nepripažįstame Lukašenkos teisėtumo, laikome rinkimų rezultatus suklastotais", — pirmadienį po ES užsienio reikalų ministrų posėdžio sakė Borelis.

    Buvo raginama užmegzti nacionalinį dialogą, bet ir sankcijas bandė paskelbti. Nepavyko. "Nebuvo vieningos nuomonės", — paaiškino Borelis. Sutrukdė Kipras, reikalaudamas, kad Europos Sąjunga padarytų įtaką Turkijai, išgaunančiai dujas Kipro ekonominėje zonoje.

    Tačiau Minsko sankcijomis nepagąsdinsi. ES jas jau įvedė 2004 metais, ir tik iš dalies jas panaikino 2016 metais.

    Atsižvelgiant į tai, Lenkijos, Lietuvos ir Rumunijos vyriausybės pasiūlė Europos Sąjungai Baltarusijos piliečiams suteikti bevizį režimą ir atvirą prieigą prie finansinių išteklių, skirtų "pertvarkyti ir pradėti liberalią ekonomiką". Kaip savo Twitter paskyroje rašė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Vilnius, Varšuva ir Bukareštas paragino Briuselį parengti paramos paketą būsimai demokratinei Baltarusijai, siekiant prisidėti prie jos politinės, ekonominės ir socialinės pertvarkos.

    Pačioje respublikoje protesto mitingai nesiliauja pusantro mėnesio. Šeštadienį Minske įvyko dar vienas "moterų žygis", vadinamas "žėrinčiuoju" — jo dalyvės nešėsi blizgančius plakatus. Policija vėl sulaikė demonstrantus, ir jie, žinoma, buvo tam pasirengę. "Omonininkas paėmė mane už rankos ir nuvedė prie automobilio, — sakė viena protestuotojų. — Maniau, kad galėčiau šiek tiek pagerinti šią situaciją ir oriai iš jos išeiti. Aš paklausiau, ar galiu jį paimti už parankės. Jis atsakė, kad žinoma, ir mes gražiai nuėjome iki automobilio".

    Akcijos gatvėse tęsėsi ir sekmadienį. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, sulaikyta daugiau nei 400 žmonių, dauguma jų — sostinėje. Minske iš viso buvo suskaičiuota 18 tūkstančių protestuotojų. Breste buvo naudojamos ašarinės dujos, policininkas garsiniu užtaisu paleido įspėjamąjį šūvį į orą.

    Ministerija taip pat pakomentavo į internetą patekusius saugumo pareigūnų, kurie esą dalyvavo malšinant protestus, asmens duomenis. Tai, kad darbuotojai, ieškodami apsaugos, kreipėsi į įvairius fondus, yra klastotė, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Paskelbtam sąrašui yra ketveri metai.

    "Per šį laiką daugelis persikėlė į kitas pareigas, į kitus skyrius ir departamentus, kai kurie išėjo iš darbo", — sakė Vidaus reikalų ministerijos atstovė Olga Čemodanova ir pridūrė, kad konfidenciali informacija nebuvo atskleista. O toks melas, priešingai, "tik sustiprina darbuotojų moralę".

    Neuždarykite durų

    Baltarusijos politologas Valerijus Karbalevičius pastebi: sankcijos, nepatvirtintos dėl Kipro, yra daug švelnesnės nei prieš Lukašenkos administraciją priimtos ankstesniais metais.

    RIA Novosti pašnekovas primena, kad po prezidento rinkimų 2010 metų gruodžio mėnesį Minske taip pat vyko masiniai nesankcionuoti protesto mitingai, kuriuos lydėjo sulaikymai. Valdžia taip pat apkaltino užsienio žvalgybos agentūras dalyvavimu riaušėse. Europos Sąjunga įvedė sankcijas tiek Baltarusijos pareigūnams, tiek respublikos įmonėms.

    "Dabar ES labiau rūpinasi vidinėmis, o ne išorinėmis problemomis, — sako Karbalevičius. — Be masinių protestų nebūtų sureaguota. Kadangi pastaraisiais metais Briuselis pradėjo kitaip vertinti Baltarusijos režimą. Svarbiausia, kad nebūtų politinių kalinių, kraujo gatvėse".

    Apskritai Europos biurokratija Lukašenką vertina gana nuolaidžiai.

    Kozlovičių pasienio kontrolės punktas Bresto srityje, archyvinė nuotrauka
 
    © Sputnik / Андрей Александров

    "Jis nevisiškai palaikė Rusiją po 2014 metų, ir tai Europa įvertino bei nepriekabiavo dėl žmogaus teisių pažeidimo", — aiškina Karbalevičius.

    "Ekonominė pagalba buvo skirta valdžios institucijoms, o nevyriausybinių organizacijų finansinė parama, priešingai, buvo sumažinta", — priduria ekspertas. Krizę respublikoje jis laiko konfliktu tarp visuomenės ir valdžios.

    Rusijos politologas Aleksandras Nosovičius mano, kad Briuselis elgsis atsargiai.

    "Daugelio politikų nuomone, Lukašenkai neturėtų būti uždarytos visos durys, nes tai neleis Baltarusijos vadovybei grįžti prie geopolitinių manevrų tarp Rusijos ir Vakarų. Minsko ir Maskvos suartėjimas būtų Vakarų pralaimėjimas, todėl jie nenori visiškai nutraukti ten ryšių", — sako ekspertas.

    "ES nėra vieningos sankcijų srityje, — tęsia jis. — Sutariama, kad jos apskritai reikalingos, Lukašenka nepripažįstamas. Tačiau taip pat yra suvokimas, kad tai neturėtų būti santykių lūžis."

    Tačiau Varšuvai ir Vilniui atsivėrė antras kvėpavimas politikoje, kurią jie visada vykdė Baltarusijos kryptimi.

    "Lenkijos ir Lietuvos vadovybė, palaikydama ryšius su Minsku, suvaidino piktų tyrėjų vaidmenį. Švelniai taktikai pirmenybę teikė Vakarų Europos šalys ir JAV, o lenkai ir lietuviai rėmė Baltarusijos opoziciją — radikalią, nacionalistinę ir antirusišką", — sakė Nosovičius.

    Taigi, jie bando kalti geležį, kol ji karšta: gauti biudžetus naujoms programoms Baltarusijoje.

    Protestai išsikvėpia, o entuziazmas Vakaruose taip pat blėsta. Opozicijos scenarijus, kaip perimti valdžią "blickrygo" būdu, nepasitvirtino. "Akivaizdu, kad teks išsaugoti dabartinę politinę sistemą ir Baltarusijos orientaciją į Rusiją", — apibendrina politologas.

    Lenkija ir Baltijos šalys toliau darys spaudimą Minskui, tikėdamosi sustiprinti savo pozicijas NATO, prognozuoja ekspertas. Tačiau laikui bėgant jos taip pat nusiramins — rimstant politinei krizei.

    Temos:
    Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (458)

    Dar šia tema

    Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus
    ES paskelbė datą, kada Lukašenka "nustoja" būti prezidentu
    Politikas: Baltijos šalys turėtų pagalvoti, kas laukia Baltarusijos, jei Lukašenka išeis
    Baltarusijoje įvyko Lukašenkos inauguracija
    Tegai:
    Europa, Aleksandras Lukašenka

    Svarbiausios temos