06:26 2020 Spalio 29
Tiesioginis eteris
  • USD1.1727
  • RUB92.3025
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą

    Anksčiau savo straipsnyje Rusijos lyderis išdėstė savo požiūrį į Antrąjį pasaulinį karą, jo priežastis ir suvokimą šiuolaikiniame pasaulyje, tačiau Kasparavičius nepritarė Putino vertinimui

    VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Holokausto aukų atminimo dieną susitiko su istoriku Algimantu Kasparavičiumi ir dėkojo už pastangas, kurias jis deda "reaguodamas į istorinį revizionizmą tarptautinėje bendruomenėje". Apie tai pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

    Lietuvos vadovas gyrė istoriko pasiryžimą atsakyti į Rusijos prezidento Vladimiro Putino straipsnį, kuriame jis išdėstė savo požiūrį į Antrąjį pasaulinį karą, jo priežastis ir suvokimą šiuolaikiniame pasaulyje. Rusijos prezidentas taip pat paragino partnerius "išsaugoti faktais paremtą istorinę tiesą" ir savikritiškai bei nešališkai aptarti praeities įvykius.

    "Pateisindama 1939 metų Molotovo-Ribentropo pakto sudarymą ir 1940 metų Baltijos valstybių okupaciją, Rusija kartoja sovietinės istorinės propagandos klišes, kurias seniai paneigė šiuolaikiniai, taip pat ir Rusijos istorikai, gina stalinistinę užsienio politikos doktriną, pagrįstą imperiniu požiūriu į kitų valstybių suverenitetą", — sakė Nausėda.

    Kasparavičius anksčiau paskelbė straipsnį "The National Interest". Jame jis kritikuoja Rusijos lyderio pasisakymus. Lietuvos istorikas teigia, kad nors TSRS labai prisidėjo prie pergalės prieš nacizmą, 1944–1945 metais Tarybų Sąjungos politika Rytų ir Vidurio Europos tautoms atnešė "tiesioginę sovietų okupaciją ir ideologinę prievartą". Eksperto teigimu, Putino straipsnis gali "paliudyti kai kurias neoimperializmo apraiškas šiuolaikinėje Rusijoje". Kasparavičius teigia, kad Rusijos vadovas savo straipsnyje "iškreipia istorinę tiesą", o jo pozicija akivaizdžiai prieštarauja Vakarų šalių istoriografijai.

    Šių metų birželį Putinas paskelbė straipsnį, kuriame pasiūlė išsamų Antrojo pasaulinio karo vertinimą, pagrįstą retais archyviniais dokumentais.

    Kaip pastebėjo Rusijos Federacijos Baltijos šalių tyrimų asociacijos vadovas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius, leidinyje sprendžiami svarbiausi uždaviniai — pradedant nuo praeities vertinimų, kuriama ateities samprata.

    Ekspertas pažymėjo, kad Rusijos Federacijos prezidentas atmetė kraštutinumus, visų pirma, nepritarė idėjai "atsisakyti 2-ojo TSRS liaudies deputatų suvažiavimo sprendimo dėl sovietų ir vokiečių susitarimų politinio vertinimo". Tačiau tuo pat metu "raudona linija" yra aiškiai pažymėta — Rusijos vadovas savo Vakarų partneriams aiškiai nurodė, kad vadinamosios Estijos, Latvijos, Lietuvos "okupacijos" samprata išlieka "kvaziakademine kūryba, kurios niekada nepripažins Maskva".

    Istorinis ginčas tarp Maskvos ir Baltijos valstybių

    Lietuva smarkiai kritikuoja 1939 metų Molotovo-Ribbentropo paktą, sudarytą tarp nacistinės Vokietijos ir Tarybų Sąjungos, teigdama, kad jis buvo skirtas "sunaikinti Vidurio ir Rytų Europos šalių valstybingumą".

    Be to, Lietuva siekia perrašyti istoriją ir šlovinti nacizmą. Respublika "miško brolius" laiko "tautiniais didvyriais", kurių dauguma Antrojo pasaulinio karo metu stojo į nacistinės Vokietijos pusę ir dalyvavo naikinant žydų bendruomenę Lietuvoje. Jie taip pat dalyvavo žudant civilius ir sovietų partijos darbuotojus.

    Tie, kurie nesutinka su oficialia Lietuvos valdžios pozicija, yra persekiojami.

    Be to, Baltijos valstybės reguliariai skelbia kovą su "sovietų okupacijos" padariniais ir reikalauja atlyginti "žalą". Rusijos Federacija ne kartą yra pažymėjusi, kad Baltijos šalys neturi teisinio pagrindo ko nors reikalauti, o jų įstojimas į TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienai to meto tarptautinės teisės išlygai.

    Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pabrėžė, kad TSRS buvo vienintelė trečiojo dešimtmečio Europos valstybė, pasipriešinusi fašizmui ir militarizmui Europoje ir Tolimuosiuose Rytuose, o nepuolimo su Vokietija paktas buvo sukurtas siekiant išvengti karo grėsmės nuo šalies sienų.

    Dar šia tema

    "Nepripažįstame Lukašenkos". Kodėl ES neįvedė naujų sankcijų Minskui
    Tichanovskaja Lukašenkos inauguraciją pavadino "išėjimu į pensiją"
    Kalbėdamas JT Generalinėje Asamblėjoje Putinas paragino pasaulio bendruomenę veikti kartu
    Putinas atskleidė, kodėl Rusijai teko kurti viršgarsinius ginklus
    Tegai:
    istorijos perrašymas, istorija, Lietuva, Vladimiras Putinas, Gitanas Nausėda

    Svarbiausios temos