22:05 2020 Lapkričio 29
Tiesioginis eteris
  • USD1.1922
  • RUB90.9894
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą

    Susitikime su Prancūzijos gynybos ministre Karoblis pareiškė, kad sąjungininkų karinio mobilumo užtikrinimas nedelsiant reaguojant į "grėsmes iš Rytų" yra vienas svarbiausių atgrasymo elementų

    VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Antradienį krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis susitiko su Prancūzijos gynybos ministre Florence Parly, su kuria aptarė regiono saugumo situaciją, dvišalį bendradarbiavimą bei NATO ir ES darbotvarkės klausimus.

    Apie tai praneša KAM spaudos tarnyba.

    "Esame dėkingai Prancūzijai už jos indėlį stiprinant Baltijos regiono saugumą — tai siunčia aiškią atgrasymo žinutę potencialiems agresoriams apie Aljanso vienybę ir pasirengimą gintis", — sakė Karoblis.

    Lietuvos krašto apsaugos ministras pabrėžė, jog Baltarusijos įvykiai tik dar kartą parodo trapią saugumo situaciją regione. 

    "Visuomenės protestai Baltarusijoje ir jos visiška karinė integracija su Rusija nepalieka iliuzijų — Rusija išlieka didžiausia grėsme mūsų regione. Todėl kartu su sąjungininkais turime parodyti vieningą Aljanso atsaką", — kalbėjo Karoblis. 

    Krašto apsaugos ministras pabrėžė, jog tvirtas transatlantinis ryšys yra neatsiejamas nuo visos Europos saugumo: "Tai nepakeičiamas Europos saugumo ir stabilumo garantas, todėl turime vienodai suprasti Euroatlantinės erdvės atgrasymo ir gynybos svarbą ir būti jai pasirengę".

    Ministras taip pat padėkojo F. Parly už Prancūzijos karių dalyvavimą NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje Lietuvoje, paramą Baltijos oro policijos misijai, dalyvavimą ką tik Lietuvoje vykusiose antžeminėse oro gynybos pratybose "Tobruko palikimas". Taip pat jis akcentavo, jog Lietuva mato ir rimtai vertina "grėsmes iš Pietų", todėl nuosekliai didina savo karių indėlį šiame regione. 

    "Turime parodyti vieningą Aljanso atsaką tiek į grėsmės Rytuose, tiek ir Pietuose", — sakė jis. 

    Karoblis taip pat akcentavo būtinybę žymiai daugiau nei dabar investuoti į karinį mobilumą ir infrastruktūrą ES mastu, nes sąjungininkų karinio mobilumo užtikrinimas nedelsiant reaguojant į grėsmes rytiniame Baltijos jūros regione yra vienas svarbiausių atgrasymo ir gynybos planų elementų.

    Ministrai išvyko į Ruklą, kur dalyvavo Lietuvos ir Prancūzijos prezidentų susitikime su NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadovybe ir kovinėje grupėje tarnaujančiais Prancūzijos kariais.

    Prancūzijos kontingentas pusmečio rotacijai į Lietuvą atvyko šių metų liepą. Prancūzijos karių kontingentą NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje Lietuvoje sudaro beveik 300 karių. Kaip ir kiti NATO kovinės grupės kontingentai, Prancūzijos kariai į Lietuvą atsigabeno savo kovinę, aprūpinimo bei administracinę techniką, tarp kurių — tankai "Leclerc", pėstininkų kovos mašinos VBCI.

    Tai jau ketvirtasis Prancūzijos karių kontingentas, kuris prisijungė prie NATO atgrasymo ir kolektyvinės gynybos priemonių stiprinimo Baltijos šalyse — NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupių Lietuvoje ir Estijoje veiklos. Pastarąjį kartą savo karius kovinei grupei Lietuvoje Prancūzija buvo atsiuntusi 2018 metais.

    NATO nuolat didina karinį kontingentą šalia Rusijos sienų. Baltijos šalys aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, paaiškindamos tai "Rusijos grėsme", nors Maskva ne kartą neigė šiuos kaltinimus.

    Tegai:
    ES, Raimundas Karoblis

    Svarbiausios temos