20:06 2020 Spalio 20
Tiesioginis eteris
  • USD1.1810
  • RUB92.0238
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą
    Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (455)

    Į Lietuvą pabėgusi buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus nenustoja dominti visuomenės — ji tai bendrauja su JAV politikais, tai atidaro "Baltarusijos namus" Lenkijoje, tai susitinka su Prancūzijos prezidentu. O dar neseniai Svetlana buvo paprasta moteris

    Kas yra Svetlana Tichanovskaja, kaip per tokį trumpą laiką jai pavyko užkariauti kai kurių rinkėjų pasitikėjimą, kokių tikslų ji siekia šiandien ir — pagrindinis klausimas — kas jos laukia toliau?

    Pasak pačios Tichanovskajos, jos atėjimas į politiką buvo priverstinis ir jei ne jos vyras, tinklaraštininkas ir verslininkas Sergejus Tichanovskis, greičiausiai to nebūtų atsitikę.

    Anksčiau Tichanovskiui nepavyko užregistruoti iniciatyvinės parašų rinkimo grupės jo kandidatūrai į prezidentus palaikyti, nes tuo metu jis atliko administracinį areštą ir negalėjo asmeniškai pasirašyti dokumentų, kad pateiktų juos VRK. Kandidatuoti į pagrindinį postą šalyje tada nusprendė jo žmona. Svetlana spėjo kreiptis dėl registracijos ir atsidūrė tarp kandidatų.

    "Tichanovskajos efektas"

    Tichanovskaja, anksčiau neketinusi užsiimti politika, tapo viena iš pretendentų į aukščiausią Baltarusijos postą ir, pasak kai kurių ekspertų, iš pradžių užėmė palankesnę poziciją. Jai nereikėjo daug kalbėti ir žadėti aukso kalnų, o atsakydama į sunkius klausimus ji nuoširdžiai prisipažindavo, kad to nesupranta.

    Pasak istoriko ir publicisto Armeno Gaspariano, tai buvo nepralošiamas elgesio modelis, kuris veikė net be buvusio "Belgazprombank" vadovo Viktoro Babarikos ir diplomato, buvusio Aukštųjų technologijų parko direktoriaus Valerijaus Cepkalos, kurie anksčiau pateikė savo kandidatūras į Baltarusijos prezidento postą, palaikymo.

    "Jos technologai sugalvojo genialią pagal paprastumą schemą, kuri visada veikia. Ji tylėjo, o [Baltarusijos prezidentas] Aleksandras Lukašenka visiškai susipainiojo visuose savo divertismentuose, o technologai nežinojo, kaip elgtis prieš Tichanovskają, nes nebuvo jokių kompromituojamų įrodymų. Be to, ji dar ir tyli", — paaiškina Gasparianas.

    Taigi, naudodamasi paprastos moters įvaizdžiu, kuri, palikusi savo namų ūkį ir vaikus, puolė ginti savo sutuoktinį, Tichanovskaja įgijo šalininkų. Tačiau kiek nuoširdi ir sąžininga yra buvusi kandidatė į prezidentus prieš savo rinkėjus — atviras klausimas. Tuo tarpu spauda seka opozicijos lyderės veiksmus, politologai ir ekspertai tvirtina, kad Tichanovskają palaiko konkretūs žmonės iš Vakarų politikos, kurie bando sužaisti šia korta jos rankomis.

    Aplinka

    Tichanovskajos aplinka susiformavo tiesiogine to žodžio prasme priešais mūsų akis. Kai kandidatas į prezidentus Valerijus Cepkala nebuvo įregistruotas dėl to, kad trūko parašų jam palaikyti, o Viktoras Babarika buvo sulaikytas pagal tris straipsnius, iniciatyvos ėmėsi moterys.

    Tichanovskajos, Cepkalos (atstovaujamo jo žmonos Veronikos) ir Viktoro Babarikos (atstovaujamo Marijos Kolesnikovos) būstinės prieš rinkimus nusprendė suvienyti jėgas. Moterų teigimu, joms pavyko susitarti per 15 minučių.

    Taigi, pagrindinėmis Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos varžovėmis rugpjūčio 9 dienos rinkimuose tapo trys "nelaimingos moterys" iš niekur, kurioms vadovavo Svetlana Tichanovskaja.

    Įvykių eiga: kas toliau bus su Tichanovskaja?

    Netrukus po VRK preliminarių rinkimų rezultatų paskelbimo, Tichanovskaja nusprendė palikti šalį, jos pavyzdžiu pasekė ir Veronika Cepkala. Vėliau paaiškėjo, kad Tichanovskaja yra Lietuvoje, ir netrukus Lietuvos politikai ją pavadino "Baltarusijos nacionaline lydere". Buvusios kandidatės į prezidentus pasirodymas Lietuvoje nieko ypač nenustebino. Būtent Lietuvos sostinėje tradiciškai randa prieglobstį Baltarusijos opozicionieriai nuo pirmųjų protestų 2010 metų gruodį. Nuo to laiko Lietuvos valdžia pristato save kaip pagrindinę "Baltarusijos demokratijos" gynėją.

    Tichanovskajai atvykus į Vilnių, netrukus su ja telefonu kalbėjosi Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, pažadėjęs buvusiai kandidatei į prezidentus politinį prieglobstį, jei prireiks.

    Pirmasis Lietuvos valdžios atstovas, susitikęs su moterimi, buvo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Pokalbio metu Vyriausybės vadovas pareiškė, kad Lietuva visada palaikė Baltarusijos žmones, kurie "siekia laisvės ir demokratijos". Jis pažymėjo, kad kaimyninėje šalyje šiuo metu pastebimas tautos pabudimas, o Vilnius tai palaiko.

    Lietuvos sostinėje Tichanovskaja taip pat susitiko su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju Stivenu Biganu (Stephen Biegun), kad aptartų situaciją savo šalyje. Pasak JAV Valstybės departamento spaudos tarnybos, Biganas su Tichanovskaja aptarė, "kaip pilietinė visuomenė gali sustiprinti demokratiją ir žmogaus teises šalyje".

    Rugsėjo pradžioje Tichanovskaja lankėsi Lenkijoje, kur susitiko su šalies ministru pirmininku Mateušu Moravieckiu ir pilietinės visuomenės atstovais. Priėmimas buvo daugiau nei šiltas, Lenkijos vyriausybės vadovas pabrėžė, kad visa Lenkija yra "atviri namai baltarusiams, kuriems reikia pagalbos". Ir patvirtindamas savo žodžius, jis įteikė Tichanovskajai raktus nuo naujos rezidencijos "Baltarusijos namai".

    O rugsėjo pabaigoje moteris susitiko su Prancūzijos prezidentu Emanueliu Makronu, kuris su vizitu atvyko į Vilnių. Po susitikimo Tichanovskaja pareiškė, kad Prancūzijos lyderis pažadėjo jai padėti sureguliuoti situaciją Baltarusijoje. Buvusi kandidatė padėkojo Makronui už dėmesį ir pareiškė, kad jis yra "gerai informuotas apie situaciją Baltarusijoje" ir seka įvykius jos šalyje.

    Anksčiau, kad neprarastų situacijos kontrolės, opozicijos lyderė inicijavo Baltarusijos opozicijos Koordinacinės tarybos sukūrimą. Tichanovskajos patikėtine tapo Olga Kovalkova. Tarybos prezidiume taip pat buvo septyni žmonės, įskaitant bendros būstinės narę Mariją Kolesnikovą.

    Rugpjūčio 18 dieną Minske įvyko pirmoji Koordinacinės tarybos spaudos konferencija, kurioje buvo paskelbti tarybos tikslai — naujų prezidento rinkimų surengimas ir taikus valdžios perėmimas. Jokios kitos politinės ar reformų programos Taryba neturi. Tarybos nariai pareiškė, kad neketina užgrobti valdžios.

    Dabar Tichanovskaja aktyviai dalyvauja Baltarusijos politikoje, nors ir iš užsienio, iš Lietuvos ragindama bendrapiliečius rengti protestus ir streikus. Tačiau lieka atviras kitas klausimas — kas bus su ja toliau? Gaspariano manymu, dabar Baltarusijoje galimi du situacijos raidos scenarijai, ir nė viename iš jų nėra vietos Tichanovskajai.

    "Akivaizdu, kad ji dar tam tikrą laiką Rytų Europoje atliks Chuano Gvaido [Venesuelos valstybininko, politiko, Venesuelos opozicijos lyderio] vaidmenį. Tačiau jos bėda ta, kad bet kokiu atveju ji yra tarsi vaidybinė figūra. Jei po kurio laiko iš šio protesto gelmių iškils naujas lyderis, tada Tichanovskaja bus visiškai nereikalinga", — paaiškina Gasparianas.

    Pagal antrąją įvykių raidos liniją, mitingai netrukus nurims. Pasak eksperto, vienas dalykas — išeiti į gatves esant gerai temperatūrai, o kitas dalykas, kai lauke šalta. Tokiomis sąlygomis akcijose dalyvaus žmonės, kurie siekia rezultato ir yra ideologiškai motyvuoti.

    "O ką mes matome dabar Baltarusijoje? Rinkimai baigėsi, ir, pagal logiką, ponia Tichanovskaja turėjo vadovauti revoliucinei stichijai. Ir buvo tikimasi, kad tai bus asmuo, kurį bus galima apšviesti Vakarų žiniasklaidoje. O Tichanovskaja paėmė ir išvažiavo į Lietuvą. Ir istorija užstrigo, tuo ji padarė gigantišką dovaną Lukašenkai", — paaiškino Gasparianas.

    Iš suvienytos opozicijos atstovų šalyje liko tik Kolesnikova. Ir ta po istorijos su pabėgimu link Ukrainos sienos atsidūrė tardymo izoliatoriuje. Baltarusijos tardymo komiteto duomenimis, moteris buvo apkaltinta raginimais imtis veiksmų, kuriais siekiama pakenkti nacionaliniam saugumui.

    Ar bus Maidanas Baltarusijoje?

    Daugumos ekspertų nuomone, Baltarusijos protestų metu naudojamos standartinės "spalvotųjų revoliucijų" schemos, kurios neseniai buvo išbandytos Ukrainoje. Tačiau išmokyti karčios ukrainiečių patirties, baltarusiai neskuba eiti Maidano keliu.

    Kaip rašė Sputnik Lietuva kolumnistas Jurgis Nevėžietis, Ukraina patikėjo pažadais ir pasakomis apie Vakarų klestėjimą, tačiau iš tikrųjų ukrainiečiai tik papildė pigią ES darbo jėgą, o jų šalis ir toliau skursta, ją drasko vietos ir užsienio oligarchai.

    "Tai žinodami, daugelis baltarusių supranta, kokias "puikias perspektyvas" jiems atvertų Baltarusijos Maidanas, todėl, kad ir koks ydingas būtų Lukašenka, jie vis tiek remia Batką. Ir ši parama, kaip matote, buvo išreikšta rinkimuose", — apibendrina autorius.

    Pasak Gaspariano, pagrindinis dabartinės situacijos Baltarusijoje skirtumas nuo situacijos Ukrainoje (2010 ir 2014 metais) yra tas, kad Baltarusijos revoliucinis judėjimas liko be lyderių.

    "Kad Maidanas įvyktų Baltarusijoje, reikalingi lyderiai, kurių dabar ten faktiškai nėra. Schema dėl to sugedo. Ukrainos Maidane, kad ir kaip vertintumėme jo lyderius, jie visi buvo ten, ir juos buvo galima pamatyti", — sako Gasparianas.

    Be to, pasak Gaspariano, norint, kad Maidanas pavyktų Baltarusijoje, reikia įgyvendinti tris svarbius komponentus: pirma, turi būti lyderystės aktyvas, kuris ideologiškai maitins protesto rinkėjus, ir, antra, turi būti rėmėjų, pageidautina, vietinių, nes didelės finansinės injekcijos iš Vakarų turės priešingą efektą ir sužais veikiančios Lukašenkos valdžios naudai. Trečia, reikia kovotojų, kurie prireikus bus pasirengę smogti ir eiti į priekinę liniją.

    Kam tai naudinga?

    Pirmoji prie žaidimo prisijungė Lietuva ir Lenkija, kurios pasiūlė visų lygių savo pagalbą protestuotojams. Ekspertų teigimu, dėl to Vilnius ir Varšuva atsidūrė nepatogioje padėtyje. Kaip paaiškina Gasparianas, šios šalys padarė niekstartį, nes nuoširdžiai tikėjo, kad dabar Lukašenkos valdžia sugrius ir kiekviena iš jų galės gauti preferencijas.

    "Lietuva manė, kad ji sutriuškins labai erzinamą Baltarusijos atominę elektrinę, be to, gaus "minkštosios jėgos" įsiskverbimo galimybę ir Baltarusijos posūkį LDK ideologijos link. O lenkai manė, kad tai padės jiems pradėti susigrąžinti savo teritorijas — Gardiną, Brestą ir taip toliau. Kaip prisimenama, Didžioji Lenkija driekėsi nuo jūros iki jūros", — paaiškino ekspertas.

    Pasak Gaspariano, dėl Lenkijos ir Lietuvos politikų trumparegystės šalys patirs didelių ekonominių nuostolių. Juk santykiai su kaimynine Baltarusija sugadinti, o išrinktas prezidentas Aleksandras Lukašenka taip greitai nepamirš nuoskaudos.

    Politikos ekspertas, "Sonar-2050" vyriausiasis redaktorius Semionas Uralovas taip pat vadina Lenkiją ir Lietuvą pagrindiniais išorės žaidėjais, kurie yra suinteresuoti sujudinti situaciją Baltarusijoje ir tuo pačiu metu bando į šią krizę įtraukti visą ES. Tam jis pateikia tris svarias priežastis.

    "Pirmoji — geopolitinė, jie save laiko jaunesniais JAV partneriais "spalvotųjų revoliucijų" eksporte. Antroji — ekonominė. Ukrainos pavyzdžiu matome, kad naudos gavėjos buvo Lenkija ir Lietuva. Tai ir darbo migrantų srautas, ir konkurentų sunaikinimas, ir patekimas į rinką padedant euroasociacijoms ir daugybė kitų šalutinių efektų", — sako Uralovas.

    Pasak Uralovo, trečioji priežastis — istorinė ir politinė, ji susijusi su "fantominiu Lenkijos ir Lietuvos troškimu su išorine parama įgyvendinti projektą "Žečpospolita", kur Baltarusijai ir Ukrainai yra paskirtas vidinių kolonijų vaidmuo".

    Pasak Jurgio Nevėžiečo, dėl dabartinės situacijos daugiausia kaltas pats Lukašenka.

    "Čia nėra iliuzijų: nei dėl Baltarusijos vidaus situacijos, nei dėl oportunistinio, netgi šlykštaus pastarosios elgesio Rusijos atžvilgiu. Ir vis dėlto vienintelė alternatyva Lukašenkai — tai Ukrainos scenarijaus pakartojimas, Baltarusijos valstybės nusavinimas ir baltarusių deportavimas į ES pigios darbo jėgos pavidalu", — pažymėjo kolumnistas.

    Anot Nevėžiečio, Vakarų susidomėjimas slypi šiuose dalykuose: dar vienos bananų respublikos sukūrimas ant Rusijos slenksčio, kur būtų galima dislokuoti dar didesnes NATO pajėgas galimai karinei avantiūrai prieš Rusiją, šalį, kuri bet kokiu atveju nepasiduos JAV terorui.

    "Atsižvelgiant į tai, žinoma, reikia galvoti realistiškai, būtent: suprasti, kad ir koks būtų Lukašenka, jis, ir tik jis gali išgelbėti Baltarusiją nuo žūties, jis, ir tik jis gali atkurti tvarką ir stabilumą šalyje. To ir reikia palinkėti jam ir Baltarusijos žmonėms", — padarė išvadą ekspertas.

    Faktai iš nepolitinės Tichanovskajos biografijos

    Svetlana Tichanovskaya (Pilipčiuk) gimė 1982 metų rugsėjo 11 dieną nedideliame Mikaševičių mieste, netoli Lunineco (Bresto sritis), jai yra 38 metai.

    2000 metais su aukso medaliu baigė Mikaševičių 2-ąją vidurinę mokyklą. Baigė Mozyrio valstybinio pedagoginio universiteto Filologijos fakultetą, įgijusi užsienio kalbų (anglų, vokiečių) specialybę.

    Ji dirbo vertėja įvairiose organizacijose, įskaitant labdaros organizaciją "Chernobyl Life Line" (Airija).

    Ji yra ištekėjusi už Sergejaus Tichanovskio ir turi du vaikus.

    Temos:
    Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (455)
    Tegai:
    prezidento rinkimai, Svetlana Tichanovskaja, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija

    Svarbiausios temos