20:04 2020 Gruodžio 01
Tiesioginis eteris
  • USD1.1968
  • RUB90.7837
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą
    Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (512)

    Atskira Baltijos šalių politika Minsko atžvilgiu kelia nerimą Europos Komisijai, mano Rusijos tarptautinių reikalų tarybos generalinis direktorius Andrejus Kortunovas

    VILNIUS, spalio 12 — Sputnik. Europos Komisija bijo pakirsti Europos vienybę tokiu svarbiu klausimu kaip sankcijų politika, pažymėjo Rusijos tarptautinių reikalų tarybos generalinis direktorius Andrejus Kortunovas internetinio vaizdo tilto Sputnik Minskas — Maskva metu.

    Dėl situacijos Baltarusijoje Europos Sąjunga įtraukė 40 žmonių į sankcijų sąrašą. Prezidentas Aleksandras Lukašenka nėra įtrauktas į šį sąrašą. Tačiau Baltarusijos lyderiui apribojimus nustatė Lietuva, Latvija, Estija, Didžioji Britanija, Kanada ir JAV.

    Minskas sudarė atsakomąjį Europos politikų, kuriems uždrausta atvykti į šalį, sąrašą ir atšaukė ambasadorius Lenkijoje ir Lietuvoje konsultacijoms.

    Ekspertas Andrejus Kortunovas pažymėjo, kad Briuselis nepritaria Baltijos šalių iniciatyvoms, susijusioms su apribojimais Baltarusijai. Be to, ES pirmenybę teikė švelniausiam sankcijų variantui.

    "Žinoma, tai yra simbolinis aktas. Žinoma, tai nemalonu, bet vargu ar tai reikšmingai paveiks ekonominę situaciją Baltarusijoje. Žinoma, yra iniciatyva iš kai kurių ES narių pusės. Visų pirma, iš Baltijos šalių pusės dėl prekybos sankcijų, visų pirma, elektros energijos importo iš Baltarusijos sustabdymo, įvedimo. Ši iniciatyva Briuselyje nepalaikoma. Be to, ji sukelia daug klausimų, nes Europos Komisija labai bijo pakirsti Europos vienybę tokiu svarbiu klausimu kaip sankcijų politika. Jei šiandien dalis ES šalių pareiškia savo sankcijas, rytoj kokia nors kita dalis taip pat gali vienašališkai pasitraukti iš visos ES taikomų sankcijų režimo. Žinoma, pareigūnai to bijo. Jie bijo, kad tokia iniciatyva gali tapti pasiteisinimu kitoms ES šalims individualiai peržiūrėti savo sankcijų pozicijas, galbūt, kad sušvelnintų sankcijas tiek Baltarusijos, tiek Rusijos atžvilgiu", — pasakė jis.

    Kortunovas įsitikinęs, kad Europos Sąjunga nesutiks sugriežtinti sankcijų, skirtingai nei JAV, kuriose vyks prezidento rinkimai. Požiūris į situaciją priklausys nuo to, kas juos laimės.

    Baltarusijos santykiai su ES šalimis smarkiai pablogėjo po rugpjūčio 9 dienos prezidento rinkimų, kuriuose, CRK duomenimis, Lukašenka laimėjo šeštą kartą. Respublikos opozicija Tichanovskają laiko išrinktąja vadove. Europos Sąjunga nepripažino Lukašenkos teisėtu Baltarusijos prezidentu. Po rinkimų šalyje prasidėjo iki šiol besitęsiantys masiniai protestai.

    Anksčiau Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad protesto akcijos Baltarusijoje koordinuojamos iš užsienio. Valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka apkaltino Vakarų šalis tiesiogiai kišantis į padėtį respublikoje ir pažymėjo, kad neramumus valdo JAV, o europiečiai "žaidžia kartu". Tarp šalių, iš kurių galimai koordinuojami protesto veiksmai, Lukašenka įvardijo Lenkiją, Čekiją, Lietuvą ir Ukrainą.

    Temos:
    Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (512)
    Tegai:
    sankcijos, Baltarusija, Baltijos šalys, ES

    Svarbiausios temos