22:35 2020 Spalio 28
Tiesioginis eteris
  • USD1.1727
  • RUB92.3025
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą

    Pasak ministro, Rusijos lyderis turi subalansuoti visas didelės šalies dalis, kad galėtų vykdyti veiksmingą tarptautinę politiką

    VILNIUS, spalio 16 — Sputnik. Estijos vidaus reikalų ministras Martas Helmė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pavadino "vaistininku, kuris stebi jėgų pusiausvyrą savo jautriose svarstyklėse". Tai jis pareiškė interviu "Deutsche Welle".

    Pasak VRM ministro, Rusija yra "nepaprasta" šalis, joje yra įvairių institucijų ir struktūrų, ir rasti pusiausvyrą tarp visų šių šalies dalių labai sunku.

    "Šioje schemoje Putinas yra vaistininkas, kuris ant savo jautrių svarstyklių turi padaryti, kad viskas būtų subalansuota ir kad su šia pusiausvyra būtų galima įgyvendinti veiksmingą užsienio politiką", — paaiškino vidaus reikalų ministras.

    Pasak Helmės, Rusijos prezidentas — pragmatikas, kuris, "jei reikės, bus priešas, jei reikės, bus draugas".

    Vidaus reikalų ministras taip pat mano, kad Putinas Baltijos šalis laiko per mažomis.

    "Jam reikia aktyviai bendradarbiauti su Amerika, Vokietija, Prancūzija, Kinija, su dideliais energetikos centrais, o Baltijos šalys — jam Europos provincijos", — sakė Helmė.

    Pasak jo, per daug energijos įdėti į santykius su Baltijos šalimis Rusijos prezidentui tiesiog nėra prasmės. Tačiau Rusijos vadovas, pasak Helmės, vis tiek atkreipia dėmesį į Baltijos šalis.

    "Norint kontroliuoti Baltijos jūrą, reikia kontroliuoti Baltijos šalis. Tas, kas valdo Baltijos jūrą, kontroliuoja visą Skandinaviją. Kas kontroliuoja Skandinaviją, kontroliuoja visą rytinę Atlanto vandenyno dalį", — sakė Helmė.

    Anot jo, šiuo požiūriu, nors Baltijos šalys yra mažos ir neturi stiprios įtakos tarptautiniams santykiams, geopolitiniu požiūriu jos yra gana svarbios.

    Baltijos šalių politikai paprastai yra linkę rusofobiškai vertinti Rusiją. Esmė ta, kad Baltijos šalių stojimo į TSRS laikotarpis tarp Baltijos šalių politikų paprastai vadinamas "okupacija".

    Maskva ne kartą pabrėžė, kad Baltijos šalių įstojimas į TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienam to meto tarptautinės teisės aktui.

    Tarp šalių nebuvo karinio konflikto, o vietos valdžia netrukdė sovietų kariuomenei patekti į respublikų teritoriją ir išreiškė akivaizdų sutikimą. Be to, sovietmečiu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikė nacionalinė valdžia.

    Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad remiantis tuo negalima laikyti Baltijos šalių buvimo TSRS sudėtyje "okupacija". Todėl, anot Rusijos, Baltijos šalys neturi pagrindo ko nors reikalauti.

    Dar šia tema

    Europos Sąjunga įvedė sankcijas Rusijai dėl situacijos su Navalnu
    Kodėl Lavrovas pažadėjo nustoti bendrauti su Europos lyderiais
    Europa brangiai sumokės už naujas sankcijas Rusijai
    Tegai:
    Rusija, Vladimiras Putinas, Vidaus reikalų ministerija (VRM), Estija

    Svarbiausios temos