12:45 2021 Sausio 28
Tiesioginis eteris
  • USD1.2114
  • RUB91.7258
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą
    Sausio 13-osios byla (110)

    Dobrovolskos teigimu, tokie užsienio valstybės pareigūnų veiksmai "prieštarauja teisingumo bei demokratinės teisinės valstybės principams"

    VILNIUS, gruodžio 19 — Sputnik. Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska priminė Europos Komisijos teisingumo komisarui Didier Reynders, jog negalima toleruoti neteisėto asmens sulaikymo ir galimos ekstradicijos veiksmų tiek Lietuvos, tiek visos Europos Sąjungos piliečių atžvilgiu, praneša ministerijos spaudos tarnyba.

    Ji inicijavo skubų susitikimą po to, kai paaiškėjo, kad Rusijos tyrimų komitetas už akių pateikė kaltinimus trims Vilniaus apygardos teismo teisėjams, paskelbusiems pirmos instancijos teismo sprendimą Sausio 13-osios byloje.

    Anot Dobrovolskos, tokie užsienio valstybės sprendimai kitos valstybės pareigūnų, atlikusių savo konstitucinę pareigą, atžvilgiu — "prieštarauja teisingumo bei demokratinės teisinės valstybės principams". Ministrė paprašė Reynders dar kartą atkreipti dėmesį į šį klausimą ir ieškoti sprendimų, kaip apsaugoti ES piliečius.

    Ministrė teigė, kad Rusijos sprendimas buvo "politiškai motyvuotas spaudimas" Baltijos šaliai. Ji įsipareigojo apsaugoti pareigūnus ir toliau nuosekliai ES Taryboje siekti, kad būtų ieškoma bendrų būdų ir pastangų kovai su tokiomis situacijomis.

    "Turime sukurti efektyvų tarptautinį mechanizmą, leidžiantį apsaugoti visus ES piliečius, tame tarpe ir Lietuvos, nuo nepagrįstų trečiųjų šalių sprendimų", — sakė Dobrovolska.

    Anksčiau Rusijos Federacijos tyrimų komitetas už akių pareiškė kaltinimus teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui. Tyrimo metu buvo imtasi priemonių tarptautinei kaltinamųjų paieškai organizuoti.

    Tardymo komitetas pabrėžė, kad nuosprendžio paskelbimo metu teisėjai žinojo, jog įvykiai Vilniuje vyko tuo metu, kai Lietuvos TSR buvo TSRS dalis.

    Sausio 13-osios įvykių Vilniuje byla

    Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

    Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.

    Maskvoje nuosprendis buvo pavadintas "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

    Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

     

    Temos:
    Sausio 13-osios byla (110)

    Dar šia tema

    Prokuratūra priėmė sprendimą atskirtoje Sausio 13-osios byloje
    Rusijos TK už akių apkaltino Lietuvos teisėjus už rusų nuteisimą Sausio 13-osios byloje
    Juristas: Lietuvos teisėjai turėtų atsakyti už tarptautinės teisės pažeidimą
    Tegai:
    teisėjai, Sausio 13-osios byla, Rusija, Evelina Dobrovolska, Teisingumo ministerija

    Svarbiausios temos