21:34 2021 Sausio 18
Tiesioginis eteris
  • USD1.2064
  • RUB89.5913
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą
    Sausio 13-osios byla (109)

    Rezoliucijoje, kurią antradienį turi priimti Seimas, nurodoma, kad "istorinę pergalę" iškovojo respublika, kuriai tuo metu "vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas"

    VILNIUS, sausio 12 — Sputnik. Lietuvos opozicija pareiškė, kad palaiko Seimo "Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečiui skirtą" rezoliuciją, tačiau nenori, kad šis dokumentas taptų spekuliacijų priežastimi. Tai teigiama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos tinklalapyje.

    Dokumente nurodoma, kad "istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis". Ši formuluotė sukėlė įvairių interpretacijų viešose diskusijose.

    Seimo opozicija mano, kad rezoliucija neturi būti pagrindas iš naujo interpretuoti galiojančius teisės aktus.

    "Konstitucinis Teismas labai aiškiai ir nedviprasmiškai 2002 metų birželio 19 d. nutarime konstatavo, jog "Pagal Konstituciją įstatymų leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis Respublikos Prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti Respublikos Prezidentui — valstybės vadovui", — teigia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.

    Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas pabrėžė, kad Konstitucijoje nėra nustatyta jokių išimčių.

    "Viešojoje erdvėje vėl pasigirdus diskusijoms šia tema, norime aiškiai pasakyti — nepritariame nuolatiniam spekuliavimui šiuo klausimu ir raginame visas politines jėgas gerbti KT sprendimą", — pažymėjo jis.

    Savo ruožtu Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna pridūrė, kad opozicija palaiko rezoliuciją ir gerbia kiekvieno žmogaus indėlį, kurio dėka Lietuva įgijo nepriklausomybę.

    Respublika sausio 13-ąją mini Laisvės gynėjų dieną. Šią dieną respublika mini tragiškų įvykių, įvykusių 1991 metais, kai Vilniuje mirė 14 žmonių ir daugelis buvo sužeisti, aukas.

    Sausio 13-osios įvykiai

    Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio 13-osios naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Anot Lietuvos valdžios, jį sukėlė sovietų kariai. Lietuvos prokurorai iki šiol taip tvirtina, nepateikiant jokių įrodymų.

    Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šackichas, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.

    Pernai kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį Sausio 13-osios byloje. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.

    Lietuvos apeliacinis teismas gavo daugiau kaip 60 skundų dėl nuosprendžio. Teismas pradės apeliacijų nagrinėjimą kovo 26 dieną.

    Maskva laiko nuosprendį "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

    Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

    1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
    © Sputnik
    1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje

     

    Temos:
    Sausio 13-osios byla (109)
    Tegai:
    Seimas, Sausio 13-osios įvykiai, Vytautas Landsbergis, Lietuva

    Svarbiausios temos