19:51 2021 Sausio 27
Tiesioginis eteris
  • USD1.2114
  • RUB91.7258
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą

    Anksčiau Seime kilo ginčas dėl formuluotės apie Vytautą Landsbergį, kuris nuo 1990 metų kovo iki 1992 metų liepos mėnesio ėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko pareigas

    VILNIUS, sausio 14 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen paragino grįžti prie svarstymų suteikti valstybės vadovo statusą Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui, praneša "Parlamentskaja gazeta" su nuoroda į žiniasklaidą.

    "Manau, kad tikrai būtų prasminga grįžti prie statuso klausimo, juolab, kad turime tokias simbolines datas. Manau, kad tai būtų gražus, simbolinis žingsnis ir, tiesą pasakius, tikrai jį palaikyčiau", — teigė ji.

    Anksčiau Seime kilo ginčas dėl formuluotės apie Vytautą Landsbergį, kuris nuo 1990 metų kovo iki 1992 metų liepos mėnesio ėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko pareigas. Dokumente nurodoma, kad "istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis". Ši formuluotė sukėlė įvairių interpretacijų viešose diskusijose ir vėliau buvo pakeista.

    Naujame dokumento variante nurodoma, kad "istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kurios Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui vadovavo aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas Vytautas Landsbergis".

    Respublika sausio 13-ąją mini Laisvės gynėjų dieną. Šią dieną pagerbiamos tragiškų įvykių, įvykusių 1991 metais, kai Vilniuje mirė 14 žmonių ir daugelis buvo sužeisti, aukos.

    Sausio 13-osios įvykiai

    1991 metų sausio 13-osios naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Anot Lietuvos valdžios, jį sukėlė sovietų kariai. Lietuvos prokurorai iki šiol taip tvirtina, nepateikiant jokių įrodymų.

    Pernai kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį Sausio 13-osios byloje. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kurie nuteisti kalėti atitinkamai septynerius ir ketverius metus.

    Maskva laiko nuosprendį neteisėtu. Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. 

    Savo ruožtu Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

    Dar šia tema

    Vytautą Landsbergį vėl nori paskelbti "prezidentu"
    Tegai:
    Vytautas Landsbergis, Seimas

    Svarbiausios temos