02:45 2021 Vasario 28
Tiesioginis eteris
  • USD1.2121
  • RUB90.6697
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą

    Valstybės gynimo tarybos nariai turėjo pripažinti, kad dabartinė krizių ir ekstremalių situacijų valdymo sistema neatitinka iššūkių, su kuriais šalis susiduria šiandien

    VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Lietuvoje veikianti krizių ir ekstremalių situacijų valdymo sistema neatitinka šiuolaikinių iššūkių, Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio metu pareiškė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

    Trečiadienį buvo surengtas VGT posėdis, kuriam vadovavo šalies vadovas. Posėdyje buvo svarstomi naujos Valstybės ginkluotos gynybos koncepcijos rengimo ir krašto apsaugos sistemos plėtros klausimai bei aptartas efektyvesnio krizių ir ekstremalių situacijų valdymo poreikis.

    "Pastaraisiais metais įsitikinome, kad Lietuvoje veikianti krizių ir ekstremalių situacijų valdymo sistema neatitinka iššūkių, su kuriais susiduriame šiandien ar galime susidurti ateityje. Astravo atominės elektrinės, koronaviruso, aplinkosaugos krizių keliamų grėsmių akivaizdoje turime didinti valstybės atsparumą ir užtikrinti nuolatinę parengtį", — prezidentą cituoja spaudos tarnyba.

    VGT nariai pripažino, kad dabartinė krizių ir ekstremalių situacijų valdymo sistema turi silpnųjų vietų, tokių kaip lyderystės ir koordinavimo trūkumas, neefektyvus dviejų valdymo lygmenų — savivaldos ir valstybės ekstremalių situacijų — atskyrimas, sprendimų privalomumo stoka, silpna sąveika tarp skirtingų institucijų.

    Posėdžio dalyviai nusprendė pritarti Valstybės ginkluotos gynybos 2021–2027 m. koncepcijos sudarymo principams. Sutarta, kad naujas šios koncepcijos dokumentas turi būti parengtas ir su VGT nariais suderintas iki šių metų kovo 1 dieną, o vėliau patvirtintas artimiausiame VGT posėdyje.

    VGT posėdyje taip pat buvo įvertinta krašto apsaugos sistemos plėtros, pajėgumų vystymo prioritetų ir svarbiausių projektų įgyvendinimo situacija. Susipažinę su Lietuvos kariuomenės strateginių neliečiamų atsargų sukaupimo valstybės gynybai apžvalga, VGT nariai pritarė vykdomai krašto apsaugos sistemos pajėgumų plėtrai ir tęstiniam jos finansavimui. 

    Atsižvelgiant į 2018 metais politinių partijų susitarimą dėl gynybos finansavimo, patvirtintas įsipareigojimas užtikrinti, kad išlaidos krašto apsaugai nuosekliai augtų ir 2030 metais siektų 2,5 proc. šalies BVP.

    Ginčas dėl Astravo AE 

    BelAE yra netoli Astravo miesto, už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Vilnius nuo pat BelAE statybos pradžios aršiai kritikuoja elektrinę. Valdžia yra nepatenkinta pasirinkta vieta ir mano, kad atominė elektrinė kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

    Lapkričio 7 dieną pirmasis elektrinės energijos blokas pasiekė 400 megavatų galią, elektra pradėjo tekėti į visus šalies regionus. Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.

    Gruodžio 11 dieną Europos Vadovų Taryba nurodė EK ieškoti būdų blokuoti energiją iš Astravo AE. ES lyderiai nerimauja, kad Baltarusijos branduolinis objektas gali neatitikti ES saugumo reikalavimų.

    Sausio 13 dieną Vyriausybė nutarė sudaryti komisiją, kuri koordinuotų ir užtikrintų efektyvią elektros tinklų sinchronizaciją, bei priemones, skirtas "Astravo atominės elektrinės grėsmių mažinimui".

    Dar šia tema

    Nausėda: Lietuva netoleruos grasinimų "Sausio 13-osios bylos" teisėjams
    Tegai:
    Gitanas Nausėda

    Svarbiausios temos