01:49 2021 Vasario 25
Tiesioginis eteris
  • USD1.2146
  • RUB89.4919
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą

    Lietuvos vadovas mano, kad ribojamosios priemonės gali būti tokios pačios kaip Baltarusijos atžvilgiu, be kita ko ir asmeninio pobūdžio

    VILNIUS, vasario 18 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda interviu Deutsche Welle sakė, kad Rusijai turėtų būti taikomos ES sankcijos dėl Aleksejaus Navalno "apnuodijimo" ir kitų persekiojimų.

    "Sutinku, kad Europos Sąjunga turėtų įvesti sankcijas. Jei susiklostys tokia situacija, kai visi matys, kad Rusija kelia grėsmę kaimynams ir regionui, galime rasti bendrą sprendimą ir prireikus įvesti sankcijas. Tikiuosi santykių tarp mūsų pagerėjimo < ...> Manau, kad ES svarbu turėti aiškią santykių su Rusija strategiją. Kartais mes atliekame vienkartinius veiksmus be nuoseklios strategijos", — sakė jis.

    Pasak Lietuvos vadovo, sankcijos gali būti taikomos asmenims, susijusiems su "represijomis prieš opoziciją", kaip buvo padaryta Baltarusijos atžvilgiu. Anot Nausėdos, į ribojamąsias priemones turėtų būti įtrauktas "Nord Stream-2", nes tai gali būti "skausminga Rusijos režimui".

    "Mes tikimės, kad mūsų draugai vokiečiai iškels šią temą, bet mes suprantame, kad šis projektas jau vykdomas. Tačiau sankcijos veikia, ir aš manau, kad ribojamosios priemonės, kurios Rusijai buvo įvestos nuo 2014 metais, turi įtakos Rusijos ekonomikai, jos buvo skausmingos", — sakė valstybės vadovas.

    Nausėda pareiškė, kad Europos Komisija turi Baltarusijos programos planą, kuris apims prekybos su ES lengvinimą, finansinių išteklių prieinamumą, bevizį turizmą ir paramą pilietinei visuomenei. Pasak jo, norint pradėti veikti, šį planą reikia aptarti Europos Sąjungos lygiu.

    "Svarbiausia yra Baltarusijos žmonių valios laisvė ir valios raiška. Manau, kad XXI amžiaus žmonės nusipelnė teisės pasirinkti ką tik nori. Aš nerimauju dėl Rusijos ketinimų praryti Baltarusiją kaip nepriklausomą valstybę", — pridūrė politikas.

    Taip pat Lietuvos prezidentas išreiškė viltį, kad naujosios JAV administracijos pozicija bus pagrįsta pamatinėmis vertybėmis. Jis tikisi, kad prezidentas Džo Baidenas atkreips dėmesį į saugumo problemas Baltijos regione ir Lenkijoje.

    Navalno apsinuodijimas ir ES sankcijos

    Navalnas buvo paguldytas į ligoninę Omske rugpjūčio 20 dieną, kai sunegalavo lėktuve. Remdamiesi tyrimų rezultatais, Omsko gydytojai pagrindinę diagnozę įvertino kaip medžiagų apykaitos sutrikimą, dėl kurio smarkiai pasikeitė cukraus kiekis kraujyje. Kol kas nėra aišku, kas tai sukėlė, tačiau, pasak Omsko gydytojų, Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

    Navalnas lėktuvu buvo pervežtas į Vokietiją. Šalies vyriausybė paskelbė, kad jis neva buvo apnuodytas nuodingų karo agentų grupės medžiaga "Novičiok". Šiuo atžvilgiu Kremlius pareiškė, kad Berlynas neinformavo Maskvos apie savo išvadas, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusija laukia Vokietijos atsakymo į oficialų prašymą dėl šios situacijos. Oficiali Rusijos URM atstovė Marija Zacharova pažymėjo, kad per mėnesį Rusija išsiuntė Vokietijai tris teisinės pagalbos prašymus dėl situacijos su Navalnu, tačiau atsakymų negavo.

    Berlyno "Šaritė" klinika rugsėjo 23 dieną pranešė, kad Navalnas buvo išrašytas iš ligoninės, jo būklė patenkinama, gydantys gydytojai neatmeta, kad pacientas visiškai pasveiks.

    Spalio 15 dieną ES paskelbė, kad oficialiai nustatė sankcijas šešiems fiziniams asmenims ir vienai organizacijai iš Rusijos, kurie laikomi susijusiais su tariamu Rusijos opozicijos lyderio apnuodijimu.

    Vasario pradžioje Maskvos Simonovskio teismas pripažino patenkintu FSIN prašymą pakeisti Navalno atidėtą bausmę "Yves Rocher" byloje 3,5 metų trukmės bendro režimo kolonija. Tokiu atveju jam bus įskaitytas laikas, praleistas namų arešto sąlygomis — 12 mėnesių, pasak jo gynybos pranešimo, dėl kurio jis kolonijoje praleis trumpiau nei nurodyta.

    Teismo sprendimas dėl Navalno dar neįsiteisėjo. Gynyba pateikė apeliacinį skundą dėl sprendimo pakeisti jam paskirtą bausmę realia.

    Padėtis Baltarusijoje

    Rugpjūčio 9 dieną po prezidento rinkimų, kuriuos šeštą kartą laimėjo Lukašenka (CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų), prasidėjo masiniai opozicijos protestai.

    Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. protestuotojų.

    Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų ir daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

    Tegai:
    sankcijos, Rusija, Gitanas Nausėda

    Svarbiausios temos