11:27 2021 Balandžio 18
Tiesioginis eteris
  • USD1.1986
  • RUB90.8921
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą
    Sausio 13-osios byla (129)

    Svarbiausia šiame sprendime yra tai, kad "apeliacinis teismas galbūt ateityje priims sprendimą, sunkinantį Melio bausmę", ir, siekiant užtikrinti galimą bausmę, jis buvo uždarytas į areštinę

    VILNIUS, kovo 15 — Sputnik. Lietuvos apeliacinis teismas, suėmęs Rusijos kariuomenės atsargos karininką Jurijų Melį, kuris anksčiau atliko bausmę 1991 m. sausio 13 d. įvykių byloje, pažeidė ne tik įstatymo normas, bet ir humanizmo principus, panaudojus absurdiškus argumentus, praneša RIA Novosti su nuoroda į Melio advokatą Ryšardą Burdą.

    Kovo 9 dieną Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė areštuoti Melį, kurio septynerių metų laisvės atėmimo bausmė baigėsi kovo 12 dieną, 20 dienų laikotarpiui. Kaip matyti iš teismo sprendimo, prokuratūra tokios priemonės būtinumą paaiškino tuo, kad Melis yra užsienio pilietis, ir išėjęs į laisvę jis gali slapstytis, palikti šalį ir taip išvengti galimo griežtesnio įkalinimo.

    Absurdiški argumentai

    "Melis turėjo būti paleistas, nes laikoma, kad jis atliko bausmę. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad prokurorai prašo Meliui pridėti dar trejus metus, apeliacinis teismas kovo 9 dieną priėmė sprendimą dėl Melio arešto", — pasakė Burda.

    "Tačiau pagal Lietuvos baudžiamojo proceso kodeksą prevencinė priemonė arešto ir sulaikymo forma negali būti taikoma nuteistajam. Vienintelis motyvas, kurį dabar turėjo teismas, buvo tas, kad Melis gali pabėgti iš Lietuvos", — pridūrė advokatas.

    Anot advokato, toks motyvas "iš principo skamba absurdiškai".

    "Kadangi tai nerealu — šiandieninės technologinės priemonės leidžia atsekti bet kokį kaltinamąjį, be to, sienos yra uždarytos dėl pandemijos. Anksčiau buvo sakoma, kad Melis gali padaryti naują nusikaltimą. Tai taip pat yra absurdas. Na, nejaugi Melis nueis kur nors, suras tanką ir vėl pradės šaudyti tuščiais sviediniais į orą ir laužyti tvoras? Visa tai yra panašu į kliedesį, kažkokią paranoją", — pasakė Burda.

    Dvigubi standartai

    Svarbiausia šiame sprendime yra tai, kad "apeliacinis teismas, galbūt ateityje, priims sprendimą, pasunkinantį Melio bausmę", ir siekiant užtikrinti galimą bausmę, jis buvo uždarytas į areštinę, pažymėjo agentūros pašnekovas.

    "Tai yra, išeina, kad teismas tuo atvirai pareiškė, kad po kurio laiko jis yra pasirengęs priimti sprendimą sugriežtinti bausmę Meliui. Bet tada iškart kyla klausimas: o kur šiuo atveju yra teisingumo nepriklausomybė, kur yra jos nešališkumas? Kur yra nekaltumo prezumpcija?" — pridūrė Burda.

    Jis priminė, kad "Sausio 13-osios byloje" yra Genadijus Ivanovas, kuriam anksčiau tas pats teismas Vilniuje paskyrė 4 metų kalėjimo nuosprendį.

    "Tačiau nuosprendis neįsigaliojo, ir dabar Ivanovas yra su rašytiniu pasižadėjimu neišvykti. Nuosprendis jo atžvilgiu iš tikrųjų neįsigaliojo, nes jis nė vienos dienos nepraleido pataisos namuose. Hipotetiškai Genadijus Ivanovas galėjo teismo proceso metu bausmę atlikti du kartus", — pasakė advokatas.

    Tačiau, atsižvelgiant į situaciją su Meliu, galima kalbėti apie selektyvų, iškreiptą teismų teisės aiškinimą konkretaus asmens atžvilgiu, pabrėžė advokatas.

    "Jei Melio atveju teismo teisingumas būtų nuoseklus, jis laikytųsi tos pačios pozicijos visų kaltinamųjų atžvilgiu. Tačiau jei vienam asmeniui taikomas vienas standartas, o kitiems — kitas, tada kyla klausimas: o kodėl? Nes Melis, gyvenantis Kaliningrade, atvyko į Lietuvą vaistų ir čia buvo areštuotas, o kitas asmuo, turintis leidimą, gyvena Lietuvoje ir niekur neišvažiavo?" — pažymėjo Burda.

    Teisingumo ir humaniškumo sutrypimas

    Melio advokatai rengia skundą, kurį jie turi teisę per 20 dienų nuo dabartinio teismo sprendimo pateikti kitai apeliacijos komisijai, pranešė advokatas. "Tačiau gali būti taip, kad naujoji kolegija nespės nagrinėti šio klausimo", — pridūrė Burda.

    "Mes siūlėme teismui ieškoti kompromiso, kad Melis, kaip užsienio pilietis, neturintis leidimo gyventi šalyje (o jo vizos galiojimo laikas baigėsi 2014 m.), būtų apgyvendintas perkeltų užsienio asmenų centre. Ir jis ten galėtų laukti sprendimo. Ir tai būtų humaniškas požiūris į kitos valstybės pilietį, dėl kurio kyla ginčas — kaltas jis, ar ne... Bet situacijoje su Meliu buvo ignoruojamos ne tik teisės normos, bet ir humanizmo principai", — pasakė Burda.

    Melis neturėtų būti laikomas kartu su prievartautojais, žudikais ir kitais nusikaltėliais, kaip yra dabar, mano advokatas. "Bet dabar Jurijus Melis grįžta į tardymo izoliatorių Vilniuje, kur lauks įvykių plėtros. Tai yra, galima pasakyti, kad jo suėmimas dabar yra de facto bausmės pratęsimas be de jure teismo sprendimo", — pažymėjo Burda.

    Pasak advokato, kovo 9 d. teismui priėmus sprendimą dėl Melio arešto, tas "visiškai nusivylęs bet kokiu Lietuvos teisingumo sąžiningumu ir iš viso atsisakė dalyvauti bet kokiuose teismo posėdžiuose bet kokia forma".

    "Melis mano, kad jis neturėtų būti tuo baubu, kuriuo gąsdins Lietuvos žmones ir sakys, kad jis neva naikino Lietuvos žmones ir Lietuvos nepriklausomybę", — apibendrino Burda.

    Rusija piktinasi Lietuvos teisminės sistemos neteisėtumu Jurijaus Melio atžvilgiu ir nepaliks šios situacijos be pasekmių, praėjusį penktadienį pasakė oficiali užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, komentuodama Apeliacinio teismo sprendimą dėl Melio arešto. Rusijos Federacija reikalauja nutraukti cinišką tyčiojimąsi iš teisingumo ir konkretaus asmens, atkreips ES institucijų dėmesį į tokį neteisėtumą, pridūrė Zacharova.

    Sausio 13-osios įvykių byla

    Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

    2016 metais Lietuvoje prasidėjo "Sausio 13-osios įvykių bylos" teismo posėdžiai. Lietuvos prokuratūra tvirtina, kad žmones, kurie vyko į protesto akcijas ir žuvo prie Vilniaus televizijos bokšto 1991 metų sausį, nužudė sovietų kareiviai, tačiau jie nepateikia jokių įrodymų. 1991 m. sausio įvykių dalyviai iš sovietų pusės, remdamiesi oficialios ekspertizės išvadomis, nurodo, kad 1991 m. įvyko provokacija, o šaudė į Vilniaus gyventojus iš namų stogų. Už tai, kas įvyko 1991 m. sausį Vilniuje, buvo atsakinga JAV CŽV — Amerikos žvalgyba mokė ir apginklavo Lietuvos nacionalistus, apie tai buvo pasakota nuotraukų parodoje, skirtoje tų įvykių 30-osioms metinėms, vykusioje šių metų sausį Maskvoje, Rusijos Federacijos Visuomeniniuose rūmuose.

    2019 m. kovo mėn. Vilniaus apygardos teismas pripažino 67 Rusijos Federacijos piliečius kaltais 1991 m. įvykiuose. Didžioji dalis kaltinamųjų už akių buvo nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis, iš jų dviem — sovietų armijos atsargos pulkininkui Juriui Meliui, kuris buvo sulaikytas Lietuvoje 2014 m., paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, jo kolegai, Lietuvos gyventojui Genadijui Ivanovui — ketveri metai.

    Rusijos Federacijos Valstybės Dūma priėmė pareiškimą dėl vadinamosios "Sausio 13-osios bylos" teismo proceso, pavadinęs jį "politiniu procesu pagal blogiausias "baudžiamojo teisingumo" tradicijas, kuris neturi nieko bendro su žmogaus teisių ir laisvių apsauga". 2018 m. liepos mėn. Rusijos Federacijos tyrimų komitetas inicijavo bylą prieš Lietuvos generalinius prokurorus ir teisėjus dėl nekaltų žmonių patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal 1991 m. metų įvykių Vilniuje nagrinėjimo rezultatus.

    Kaip paaiškino Tyrimų komitetas, sprendimo priėmimo metu Lietuvos teisėjai patikimai žinojo, kad įvykiai Vilniuje, kuriuose buvo kaltinami Rusijos Federacijos piliečiai, vyko tuo laikotarpiu, kai Lietuvos TSR nebuvo nepriklausoma valstybė ir buvo TSRS dalis. 1991 m. sausio įvykiuose Vilniuje TSRS kariškiai atliko savo tarnybines pareigas ir elgėsi pagal sovietinius TSRS įstatymus, pabrėžė Tyrimų komitetas.

    2019 m. rugsėjį Melis nusiuntė kreipimąsi į ESBO atstovus, kuriame nurodė nepakeliamas kalinimo Lietuvos kalėjime sąlygas kartu su nusikaltėliais ir grėsmę savo gyvybei. Kaip Melis priminė savo kreipimesi, jo veiksmai 1991 metų sausį buvo išreikšti tik tuo, kad jis vairuodamas tanką sulaužė tvorą prie Vilniaus televizijos centro ir savo vado nurodymu tris kartus iššovė į orą tuščiais šoviniais. Melis pažymėjo, kad kaltinime nebuvo nurodytas nė vienas asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo dėl jo veiksmų.

    1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
    © Sputnik
    1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
    Temos:
    Sausio 13-osios byla (129)
    Tegai:
    Sausio 13-osios įvykiai, Sausio 13-osios byla, Lietuva, teismas, Jurijus Melis

    Svarbiausios temos