06:13 2021 Balandžio 19
Tiesioginis eteris
  • USD1.1986
  • RUB90.8921
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą

    Įteisinti kaupimo įrenginių sistemą sąlygojo tai, kad desinchronizuojantis nuo BRELL žiedo, avariniu atveju reikalinga turėti greitą avarinį rezervą

    VILNIUS, kovo 20 — Sputnik. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija  pritarė Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu projektą,  praneša Seimo spaudos tarnyba.

    Taip pat buvo pritarta Elektros energetikos ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymų pakeitimų projektui. Taip siekiama įteisinti kaupimo įrenginio ir jį valdysiančio subjekto statusą ir veiklos sąlygas. 

    Komisijos pirmininkas Justinas Urbanavičius pabrėžė, kad komisija sutelkė reikiamas pajėgas ir vienbalsiai pritarė įstatymų pakeitimų projektams, kurie atvers kelią spartesniam Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizavimui su Vakarais.

    Pažymėtina tai, kad iki Lietuvos elektros energetikos sistemos stabilaus darbo su kontinentiniais elektros tinklais sinchroniniu režimu pradžios kaupimo įrenginių sistema bus laikoma neatsiejama elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto dalimi, ir iki sinchronizacijos su KET pradžios teiks išimtinai tik izoliuoto darbo rezervo paslaugą. 

    Po sinchronizacijos su KET, konkurso būdu, Energetikos ministerijos  nustatyta tvarka bus perleista elektros energijos rinkos dalyviams.

    Įteisinti kaupimo įrenginių sistemą sąlygojo tai, kad desinchronizuojantis nuo BRELL žiedo (IPS/UPS), avariniu atveju reikalinga turėti greitą (< 1 s.) avarinį (momentinį) rezervą, taip pat tai, kad nuo 2021 metų Lietuva atsisakė dalyvauti avarinių rezervų apsikeitime su BRELL šalimis.

    Lietuvos pasitraukimas iš BRELL

    Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atjungti ir sinchronizuoti su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

    Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.

    Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsia

    Dar šia tema

    Ekspertas patarė Lietuvai išeinant iš BRELL prisiminti apledėjusį Teksasą
    Ekspertas: Lietuvos elitas sprendimus dėl BelAE priima negalvodamas apie šalies ateitį
    Ukrainoje paskelbta atskyrimo nuo Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemų data
    Aplink "grėsmės": Lietuvos kariškiai pasiskundė "dezinformacija" žiniasklaidoje
    Tegai:
    Lietuvos pasitraukimas iš BRELL, BRELL

    Svarbiausios temos