01:31 2021 Balandžio 20
Tiesioginis eteris
  • USD1.2035
  • RUB91.7527
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą

    Be to, Lietuvos kariai pasiskundė didelio masto informaciniu spaudimu dėl didėjančios įtampos Baltarusijos ir Lietuvos santykiuose

    VILNIUS, kovo 31 — Sputnik. Per praėjusius metus Lietuvoje buvo nustatyta 3 412 valstybei priešiškos ar nedraugiškos informacinės veiklos atvejų ir įvykdyta 10 priešiškų informacinių operacijų. Apie tai praneša Lietuvos kariuomenės spaudos tarnyba.

    Teigiama, kad per pastaruosius metus pagrindinis "informacinių grėsmių" šaltinis Lietuvos gyventojams buvo trečiųjų šalių, nepriklausančių NATO ir Europos Sąjungai (ES), bei nevalstybinių veikėjų vykdyta informacinė veikla, neva nukreipta prieš valstybės nacionalinius interesai ir jos raidai svarbius klausimus.

    Pagrindiniais "dezinformacijos" "taikiniais" 2020 metais tapo Lietuvos narystė NATO ir ES, Aljanso pajėgumų stiprinimas Baltijos regione, dvišaliai ir tarptautiniai santykiai, energetinės nepriklausomybės siekis, ekonominis stabilumas, istorija bei socialinės apsaugos užtikrinimas.

    Palyginti su ankstesnių metų duomenimis, bendras priešiškos ar nedraugiškos informacinės veiklos atvejų skaičius Lietuvos informacinėje erdvėje išaugo 18 proc.

    Anot Lietuvos kariuomenės, nuo praėjusių metų kovo vidurio, kuomet įvestas karantinas, buvo stebimas reikšmingas "dezinformacijos" srauto pakilimas. Kovo mėnesį informacinių incidentų skaičius padidėjo 179 proc., o balandį — 323 proc. Visų pirma buvo skleidžiama melaginga informacija apie tai, kad koronavirusas — tai "dirbtiniu būdu sukurtas virusas ir JAV slaptųjų tarnybų biologinis ginklas". Buvo gandai apie tariamus farmacijos kampanijų ar vyriausybių planus, pradėti "masinę gyventojų vakcinaciją ir 5G tinklo plėtrą prisidengiant pandemiją".

    Lietuvos kariai tvirtina, kad padėtis su COVID-19 taip pat paskatino aktyvų trečiųjų šalių bei nevalstybinių veikėjų įsitraukimą abejonėms ir neigiamo pobūdžio žinutėms apie viruso gydymą, įvairių valstybių bei tarptautinių organizacijų pastangas krizei suvaldyti skleisti.

    "Pasauliniu mastu Kremliaus koordinuojami informaciniai kanalai siekė pasinaudoti pandemija Rusijos tarptautinio įvaizdžio gerinimui, jai taikomų sankcijų per Jungtines Tautas panaikinimui, įtakos Europoje atkūrimui ir stiprinimui, pasitikėjimo ES ir NATO mažinimui, Europos vienybės bei tarpusavio priešpriešos kurstymui. Buvo bandoma diskredituoti Lietuvos valdžios institucijų bei ES ir NATO pastangas suvaldyti pandemiją ir bet kokią šių tarptautinių organizacijų veiklą jos metu apskritai. Dažniausiai naudojamas metodas — visuomenės kritinio mąstymo neutralizavimas per sąmokslo teorijų bei kitos klaidinančios informacijos platinimą socialiniuose tinkluose", — pareiškė Lietuvos kariuomenė.

    Vyraujantys šiuo laikotarpiu skleidžiamos dezinformacijos naratyvai buvo tokie: "NATO ir Europos Sąjunga yra nebefunkcionuojančios organizacijos dėl valstybių narių savanaudiškumo ir negebėjimo suvaldyti pandemiją", "Lietuvos vadovybė neįgali suvaldyti pandemijos pasekmių", "COVID-19 virusas yra dirbtinai sukurtas, siekiant pasipelnyti ir kontroliuoti visuomenę", "JAV yra nepatikima ir kelianti grėsmę Europai bei Lietuvai", "5G technologijos yra žalingos žmogaus sveikatai".

    Taip pat, anot Lietuvos kariuomenės, didžiausias neigiamos informacijos aktyvumas fiksuotas su gynyba, užsienio politika, ekonomika ir energetika susijusiomis temomis. Svarbiausios žalingos informacijos sklaidos kryptys orientuotos į Lietuvai strateginių klausimų eskalavimą — abejota narystės NATO nauda, Aljanso ir nacionalinių gynybinių pajėgumų stiprinimo Baltijos šalyse, energetinės nepriklausomybės tikslingumu, šalies ekonominiu stabilumu, Lietuvos vykdoma užsienio politika ir istorija.

    Be to, Lietuvos kariai pasiskundė didelio masto informaciniu spaudimu, kuris, jų manymu, yra susijęs su tuo, kad Lietuva palaiko buvusią kandidatę į Baltarusijos prezidentus Svetlaną Tichanovskaja.

    "Rugsėjo ir lapkričio mėn. augant įtampai santykiuose su Baltarusija, Lietuva kaltinta kišimusi į pastarosios vidaus reikalus, protestų prieš  Lukašenkos režimą organizavimu, rėmimu ir finansavimu", — sakoma pranešime.

    Nuo 2020 metų pradžios prieš Lietuvą, NATO ir sąjungininkus buvo įvykdyta dešimt priešiškų informacinių operacijų, iš kurių septynios buvo susidedančios iš informacinių ir kibernetinių incidentų.

    Palyginti su ankstesniais metais, priešiškos operacijos pernai išsiskyrė platesniais mastais bei aukštesniu pasirengimo lygiu.

    Šioms atakoms įvykdyti dažniausiai naudotasi internetinių portalų, socialinių tinklų ir elektroninio pašto kanalais. Kibernetinių incidentų metu buvo įsilaužiama ir (ar) neteisėtai prisijungiama prie regioninių žiniasklaidos, valstybės institucijų ir savivaldybių tinklapių bei imituojami oficialių institucijų elektroniniai laiškai. 

    Lietuvos valstybinės institucijos neretai praneša apie įvairias kibernetines atakas. Dažniausiai jos priskiriamos "rusų programišiams" arba užsimenama, kad jas įvykdė "nedraugiškos šalys", nors įrodymų nerasta.

    Maskva ne kartą pabrėžė, kad Vakarų partnerių kaltinimai yra nepagrįsti.

    Be to, Baltijos šalių valdžia nuolat trukdo Rusijos žiniasklaidos darbui. Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministerija, Talino, Rygos ir Vilniaus veiksmuose aiškiai matomi sukoordinuotų veiksmų ženklai, o žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse aiškiai parodo, kokie demagogiški šių šalių pareiškimai apie demokratijos ir žodžio laisvės principų laikymąsi.

    Lietuvos ir Baltarusijos santykiai

    Nuo protestų Baltarusijoje pradžios Lietuva reguliariai kišosi į kaimyninės šalies reikalus, atvirai palaikydama Baltarusijos opoziciją ir ragindama surengti naujus rinkimus. Lietuvos politikai mano, kad praėjusių prezidento lenktynių rezultatai esą yra "suklastoti". Be to, Baltijos šalys įvedė asmenines sankcijas kai kuriems Baltarusijos valdininkams, įskaitant prezidentą Lukašenką.

    Maskva ne kartą ragino savo partnerius lietuvius nekaitinti padėties kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę patiems susitvarkyti.

    Be to, pastaruoju metu paaštrėjo ginčas tarp Lietuvos ir Baltarusijos aplink joje statomą AE. Branduolinis objektas perėjo visus būtinus patikrinimus, daugelis ekspertų patvirtino jo saugumą, tačiau Lietuva ir toliau griežtai kritikuoja projektą ir vadina jį "grėsme nacionaliniam saugumui".

    Tegai:
    Rusija, "Rusijos grėsmė", Lietuvos kariuomenė, Lietuva, dezinformacija

    Svarbiausios temos