19:38 2021 Balandžio 14
Tiesioginis eteris
  • USD1.1964
  • RUB90.5504
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą

    Opozicija mano, kad deputatas apvylė Užsienio reikalų komitetą, nes išreiškė ne kolegialią nuomonę, o tai kelia abejonių dėl politiko kompetencijos

    VILNIUS, balandžio 2 — Sputnik. Lietuvos Seimo opozicija parengė rezoliuciją, kurioje ragina įvertinti Žmogaus teisių, Švietimo ir mokslo bei Užsienio reikalų komitetų pirmininkų — Tomo Vytauto Raskevičiaus (Laisvės partija), Artūro Žukausko (Laisvės partija) ir Žygimanto Pavilionio (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) — kompetenciją vykdant atitinkamas pareigas.

    "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" (LVŽS) frakcijos ir Darbo partijos frakcijos atstovų iniciatyva sukurtas dokumentas skelbiamas Seimo tinklalapyje.

    "Matydami tendenciją, kad Seime įsivyrauja nuostata kurti darbo grupes įstatymams parengti, į kurias nėra kviečiami opozicijos atstovai, raginame įvertinti Žmogaus teisių komiteto, Švietimo reikalų komiteto bei Užsienio reikalų komiteto pirmininkų politinę atsakomybę bei galimybę toliau eiti šias atsakingas pareigas", — sakoma rezoliucijos tekste.

    Rezoliucijoje teigiama, kad daugiau kaip 300 tūkst. asmenų bei pavienės nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą bei atskiras jo frakcijas atkreipdami dėmesį į darbo organizavimo problemas Lietuvos Seimo Žmogaus teisių komitete, dėl ko šie asmenys bei organizacijos nesijaučia išklausyti bei atstovaujami, taip pat įžvelgia diskriminacijos dėl jų pažiūrų ir įsitikinimų grėsmę.

    Rezoliucijoje taip pat pažymima, kad Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas kategoriškai atsisako į komiteto posėdžius kviesti asmenis, kurie turi kitokius nei jo įsitikinimus.

    Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis savo ruožtu, pasak rezoliucijos autorių, neįvykdė jam patikėtos misijos Gruzijoje, be to, kolegialiai nederino savo viešai reiškiamos pozicijos bei pareiškimų su Užsienio reikalų komitetu, nors jis, kaip pirmininkas, atstovauja ne vienasmeniam, o būtent kolegialiam Seimo padaliniui.

    Dokumento autoriai ragina "Seimo vadovybę užtikrinti, kad Tautos atstovybėje būtų išklausoma" ir kad nebūtų varžoma skirtingus įsitikinimus turinčių žmonių teisė dalyvauti atviruose Seimo komitetų bei komisijų posėdžiuose.

    Rezoliucijos iniciatoriai taip pat paragino formuoti darbo grupes, remiantis proporciniu visų Seimo frakcijų atstovavimo principu.

    Situacija su Pavilioniu

    Anksčiau Lietuvos politikas atsidūrė skandalo centre dėl savo kalbos Tbilisyje, kur pagrasino Gruzijai sankcijomis, jei bus sulaikytas pagrindinės opozicinės partijos "Vieningas nacionalinis judėjimas" lyderis Nika Melija. Valdančiosios partijos "Gruzijos svajonė" ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis Pavilionio pareiškimus pavadino "nepriimtinais ir piktinamais".

    Po to Pavilionis buvo pakviestas į Seimo valdybą pasiaiškinti dėl kelionės į Gruziją aplinkybių, o socialdemokratai paragino deputatą atsistatydinti. Daugelis politikų pasmerkė parlamentaro elgesį derybose, manydami, kad Pavilionis elgėsi neprofesionaliai ir pakenkė Lietuvos reputacijai.

    Valdančiųjų ir opozicijos priešprieša Seime

    Kovo mėnesį "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" frakcija ir Darbo partijos frakcija suformavo opozicijos bloką. Jungtinės opozicijos frakcijos vadovu buvo paskirtas buvęs Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

    Po šio pranešimo parlamentas priėmė Seimo rezoliuciją dėl parlamentinės opozicijos lyderio Skvernelio įtraukimo į Seimo valdybą ir seniūnų susirinkimą.

    Opozicijos nuomone, pagrindinės valdančiosios daugumos partijos vykdo agresyvią politiką, todėl susitarimas tarp opozicijos frakcijų yra svarbus kaip reali politinė atsvara valdantiesiems.

    Nuo 2016 iki 2020 metų Lietuvos vyriausybei vadovavo "valstiečiai", tačiau praėjusiuose rinkimuose jiems teko užleisti vietą konservatoriams. LVŽS Seime gavo tik 32 mandatus.

    Tegai:
    Gruzija, Žygimantas Pavilionis, Seimas, Lietuva

    Svarbiausios temos