19:21 2021 Balandžio 22
Tiesioginis eteris
  • USD1.2046
  • RUB91.3275
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą

    Opozicijos teigimu, konservatoriai jau dabar ruošia dirvą artėjantiems prezidento rinkimams, kad galėtų visiškai perimti valdžią šalyje

    VILNIUS, balandžio 9 — Sputnik. Šešėlinė Lietuvos vyriausybė apkaltino ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę ir valdančiąją partiją "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" (TS-LKD) bandymu uzurpuoti prezidento teises, praneša partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (LVŽS) spaudos tarnyba.

    Šešėlinis ministrų kabinetas paragino baigti politinę kovą dėl atstovavimo Lietuvai Europos Vadovų Taryboje, neieškoti kelių, kaip atimti prezidento galias, ir susitelkti į esminius šiuo metu mūsų valstybei klausimus — COVID-19 pandemijos valdymą bei vakcinacijos spartinimą mūsų šalyje.

    "Mes su nerimu stebime TS-LKD bandymus vienašališkai keisti valstybės atstovavimą Europos Vadovų Taryboje, kai pasaulinės pandemijos metu valstybės ateičiai ypač svarbus visų valstybės valdžių susitelkimas", — pareiškė LVŽS vadovas Ramūnas Karbauskis.

    Anot jo, TS-LKD siekis riboti Lietuvos prezidentui Konstitucijoje suteiktas teises spręsti pagrindinius užsienio politikos klausimus ir varžyti valstybės vadovo teises vykti į Europos Vadovų Tarybą yra nesuderinamas su Lietuvos Konstitucija.

    "Akivaizdu, kad šis siekis kyla tik iš asmeninių TS-LKD ambicijų ir noro, nušalinus valstybės vadovą nuo svarbiausių užsienio politikos sričių, sutelkti valdžią vienos partijos rankose, taip paminant demokratijos principus ir pragmatiškai siekiant geriau pasirengti artėjantiems prezidento rinkimams. Toks bandymas sutelkti visą politinę galią vienose rankose, uzurpuojant prezidento teises, pažeidžia politinį stabilumą, kelia grėsmę demokratijai ir žmonių gerovei", — pareiškė "valstiečių" lyderis.

    Seimo deputatė, "šešėlinė" teisingumo ministrė Agnė Širinskienė pareiškė, kad konservatorių bandymas nušalinti prezidentą nuo Europos Vadovų Tarybos prisidengiant Konstitucija yra nesėkmingas, visuomenės akims dumti skirtas politinis manevras.

    "Konstitucija nenumato, kad Seimas ar Vyriausybė savo priimtais teisės aktais galėtų kokiu nors būdu apriboti ar suvaržyti respublikos prezidento konstitucinius įgaliojimus spręsti pagrindinius Lietuvos užsienio politikos klausimus, taigi, ir formuoti užsienio politiką (Lietuvos Konstitucijos 84 straipsnis)", — paaiškino ji.

    Širinskienė paaiškino, kad Lietuvos Konstitucinis Aktas dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje (Konstitucinis Aktas), kuris yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudėtinė dalis, nustato tik Vyriausybės atskaitingumą nacionaliniams parlamentams ir tik tuomet, kai Vyriausybės atstovai dalyvauja ES teisėkūroje.

    Tuomet "Seimo Europos reikalų komitetas ir Užsienio reikalų komitetas Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybei gali pateikti Seimo nuomonę dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus". 

    Taigi, nustatant teisinius santykius, abu komitetai nėra įgalioti veikti Europos Vadovų Taryboje dalyvaujančio prezidento atžvilgiu.

    Parlamentarė taip pat pabrėžė, kad Seimo statuto 27(1) skirsnis apibrėžia taisykles ES reikalų svarstymui, tačiau, sekdamas Konstitucinio akto 3 straipsniu, šias taisykles apibrėžia tik Vyriausybės, o ne Prezidento atžvilgiu. Ir tik Statuto 180(13) straipsnio 2 dalyje minimas Prezidentas, kaip galintis pats ar per atstovus pateikti komitetui savo nuomonę 180(2) straipsnio 3 dalyje nurodytais klausimais.

    "Tačiau ir ši norma nesuteikia Seimo komitetams teisės spręsti dėl prezidento vykimo ar nevykimo į Europos Vadovų Tarybą ar teikti atitinkamas rekomendacijas, susijusias su jo vykimu, kaip kad buvo padaryta 2021 m. kovo 24 d. Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų bendrame posėdyje, Seimo komitetams akivaizdžiai peržengiant savo konstitucinių įgaliojimų ribas", —apibendrino ji.

    Savo ruožtu Karbauskis priminė, kad valdantieji kalba ne tik apie prezidento nušalinimą nuo Europos Vadovų Tarybos, bet ir apie prezidento rinkimų pokyčius Lietuvoje, duodami suprasti, kad Seimas taptų ta vieta, kuri renka valstybės vadovą.

    Karbauskis teigė, kad tokiu būdu Lietuvos konservatoriai bando padidinti Gabrielio Landsbergio šansus tapti prezidentu 2024 metais.

    "Nustumti" Nausėdą

    Anot šešėlinio ministrų kabineto narių, valdančiųjų elgesys sukuria pavojingą precedentą, kad politinės sistemos pagrindai gali būti keičiami atsižvelgiant į tai, kuri partija sudaro parlamentinę daugumą ir kas jai patogu kituose rinkimuose.

    Paskutiniame šešėlinės Vyriausybės posėdyje buvo nutarta nepalaikyti Seimų valdančiosios koalicijos inicijuotos rinkimų sistemos reformos. Šešėlinės vyriausybės prašymu LVŽV parlamentinė frakcija pasitraukė iš valdančiosios darbo grupės, kuri rengia įstatymo projektą, skirtą rinkimų sistemai pakeisti.

    Anksčiau Karbauskis jau pareiškė, kad konservatoriai bet kokiomis priemonėmis bando nuvalyti kelią savo kandidatui į 2024 metų prezidento rinkimus, kuriuo, pasak jo, taps dabartinis Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Gabrielius Landsbergis. Viena tokių priemonių, pasak politiko, yra neleisti Nausėdai dalyvauti Europos Vadovų Taryboje.

    Karbauskis mano, kad vienintelė kliūtis visiškai konservatorių "diktatūrai" yra prezidentas, kuris nepritaria jų ideologinei pozicijai. Būtent dėl šios priežasties, mano "valstiečių" lyderis, valdantieji siūlo pakeisti rinkimų tvarką taip, kad valstybės vadovą rinktų Seimas.

    Tada, jo nuomone, Seimui, vadovaujamam konservatorių ir liberalų, pavyktų padaryti tai, ko nepavyko užsienio reikalų ministro seneliui Vytautui Landsbergiui, — "Landsbergį, tiesa, tik ne senelį, o jau anūką, prastumti į prezidentus".

    Lietuvos vadovo ir premjerės ginčas dėl susitikimų ES

    Iškart po Lietuvos įstojimo į ES aukščiausiojo lygio susitikimuose respublikai kurį laiką atstovavo ir prezidentas, ir ministras pirmininkas, tačiau valdant Nausėdos pirmtakei Daliai Grybauskaitei buvo nusistovėjusi tradicija, pagal kurią tik prezidentas vykdavo į EVT susitikimus.

    Idėją, kad ministras pirmininkas, o ne prezidentas turi atstovauti Lietuvai ES viršūnių susitikimuose, viešai iškėlė konservatorių atstovai. Jie mano, kad pandemijos metu ES viršūnių susitikimuose vyrauja klausimai, kurie priklauso Vyriausybės kompetencijai.

    Konservatorių iniciatyvos kritikai mano, kad valdančioji partija taiko dvigubus standartus. Lietuvos socialdemokratų partija pareiškė, kad nepalaikys iniciatyvos peržiūrėti respublikos atstovavimą Europos Vadovų Taryboje.

    Tegai:
    Ramūnas Karbauskis, Lietuva, Agnė Širinskienė, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Gitanas Nausėda

    Svarbiausios temos