00:29 2019 Lapkričio 16
Tiesioginis eteris
  • USD1.1034
  • RUB70.3938
    Senamiestis, archyvinė nuotrauka

    Rusija Baltijos šalių politiką rusų kalbos atžvilgiu vadina apartheidu

    © Sputnik / Марина Воронко
    Rusijoje
    Gauti trumpą nuorodą
    10401

    Pasak Rusijos Federacijos saugumo tarybos sekretoriaus Nikolajaus Patruševo, nepaisant didėjančios rusų kalbos Europos šalyse paklausos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos politikai elgiasi trumparegiškai

    VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Baltijos valstybių politika rusakalbių gyventojų atžvilgiu daugeliu aspektų gali būti vadinama apartheidu, interviu "Rossijskaja gazeta" sakė Rusijos Federacijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas.

    Kaip pavyzdį jis paminėjo Estijos ir Latvijos "nepiliečių", kurie šiose šalyse neturi jokių teisių, padėtį.

    "Pažvelkite į Baltijos šalių politiką rusakalbių gyventojų atžvilgiu. Daugeliu aspektų ją galima tikrai vertinti kaip apartheidą. Pakanka prisiminti taip vadinamuosius rusakalbius "nepiliečius", kurie Latvijoje ir Estijoje beveik išstumti iš teisinės srities. Mūsų vertinimu, apie 750–800 tūkstančių rusakalbių piliečių paliko šias valstybes, joms atgavus nepriklausomybę", — sakė Patruševas.

    Jis taip pat priminė rusų kalbos diskriminaciją Baltijos respublikose. Pasak jo, Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžios "stengiasi ne tik pakenkti rusų kalbai, bet ir nustumti ją už teisės ribų".

    "Manau, kad minėtų šalių politikai — tie, kurie remiasi populistiniais rusofobiniais šūkiais, yra trumparegiai. Rusų kalba, kaip ir rusų pasaulis, kaip ir anksčiau, yra didinga ir galinga. Šiandien, kai mūsų šalies investicijų ir verslo potencialas nuolat auga, tiesiog kvaila nesuvokti, kad ateitis priklauso verslo atstovams, kurie ne tik atsižvelgia į Rusijos interesus, bet ir mokosi rusų kalbos", — sakė Patruševas.

    Rusakalbiai gyventojai Baltijos šalyse

    Po TSRS žlugimo, Lietuva, Latvija ir Estija atlieka rusakalbių gyventojų išstūmimo politiką. Šių šalių valdžios nuolat teigia, kad Maskva, naudodamasi rusų kalba, neva bando "daryti įtaką" Baltijos šalių vidaus reikalams.

    Pavyzdžiui, praėjusiais metais Latvija priėmė Švietimo įstatymo pataisas, kurios numato, jog iki 2021–2022 metų mokymasis visose šalies mokyklose vyks tik valstybine kalba, nepaisant to, kad 40 proc. valstybės gyventojų — rusakalbiai.

    Savo ruožtu, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovai praėjusią vasarą pasiūlė pataisas, kurios numato, kad 60 proc. bendrojo lavinimo dalykų tautinių mažumų mokyklose bus dėstomi lietuvių kalba.

    Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad pasaulyje stiprėja rusofobinės nuotaikos, įskaitant išpuolius prieš rusų kalbą, tačiau šios provokacijos nesėkmingos.

    Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova taip pat pasmerkė spaudimą, kurį patiria rusakalbė žiniasklaida Baltijos šalyse. Jos nuomone, šia kova siekiama pažeisti rusakalbių gyventojų interesus.

    Dar šia tema

    Lietuvos rusams rusiškai skleis melą apie Rusiją
    Rusakalbiai Baltijos šalyse suvokiami kaip "Rusijos įtakos agentai"
    Tautietis: Lietuva imasi strateginių veiksmų tautinėms mažumoms asimiliuoti
    Latvijoje atidaryta virtuali rusų mokykla
    Tegai:
    Baltijos šalys, rusakalbiai

    Svarbiausios temos