12:05 2019 Lapkričio 15
Tiesioginis eteris
  • USD1.0997
  • RUB70.4908
    Atminimo paminklas, skirtas Vilniaus televizijos bokšto gynėjams

    Rusija pasiūlė sukurti "Melio sąrašą" Lietuvai dėl Sausio 13-osios bylos

    © Sputnik / Андрей Богданов
    Rusijoje
    Gauti trumpą nuorodą
    134 0 0

    Kaliningrade įvyko posėdis "Rusijos ir Lietuvos santykių plėtros būklė ir perspektyvos, atsižvelgiant į "1991 metų sausio 13 dienos įvykių bylą" ir Rusijos piliečio Jurijaus Melio persekiojimą"

    VILNIUS, kovo 21 — Sputnik. Lietuvos TSR Komunistų partijos centrinio komiteto sekretorius 1991 metais, atsargos generolas majoras Algimantas Naudžiūnas pasiūlė sukurti Rusijoje "Melio sąrašą" kaip atsaką į analogiškus sąrašus Rusijos atžvilgiu.

    "Mums reikia turėti "Melio sąrašą" prieš juos, kaip ir jie turi "Magnickio sąrašą" prieš mus. Aš kreipiuosi į Kaliningrado srities verslininkus. Ko jūs bijote? Jūs maitinate tuos, kurie teisia jūsų tautiečius!" — pasakė Naudžiūnas posėdyje "Rusijos ir Lietuvos santykių plėtros būklė ir perspektyvos, atsižvelgiant į "1991 metų sausio 13 dienos įvykių bylą" ir Rusijos piliečio Jurijaus Melio persekiojimą" Kaliningrade, kurį surengė portalas RuBaltic.ru.

    Naudžiūnas priminė, kad jis taip pat už akių teisiamas baudžiamojoje byloje, iškeltoje prieš jį Lietuvoje dėl įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto. Tačiau, kaip papasakojo Naudžiūnas, niekas jo neapklausė ir nepaprašė papasakoti apie tai, kas įvyko.

    Rusijos tyrimo komitetas, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik / Михаил Воскресенский

    "Tačiau šiandien aš esu pagrindinis nusikaltėlis, man gresia kalėjimas iki gyvos galvos. Aš neneigiu, kad buvau Vilniuje tomis dienomis. Buvau Komunistų partijos narys, dalyvavau tuose įvykiuose, gyniau savo tėvynę!" — apibendrino Naudžiūnas.

    Jis pasidalino savo istorija apie tai, ką matė Vilniuje 1990 metų rugsėjį. Pasak jo, tuo metu visur Lietuvoje vyravo beteisiškumas, Komunistų partijos rajoniniai ir miesto komitetai buvo suniokoti arba užgrobti tų, kas nekentė sovietų valdžios.

    Sovietmečiu Lietuva buvo antroji po Gruzijos respublika pagal gyvenimo lygį, pareiškė generolas, pažymėjęs, kad dabar Lietuvoje didžiulė migracija, o ekonomika sunaikinta. Pasak jo, ateityje gali nelikti net  lietuvių kalbos.

    "Man sunku kalbėti apie tai, kas vyksta šiandien Lietuvoje", — pasakė Naudžiūnas.

    Savo ruožtu grupės "Alfa" vadas Vilniaus televizijos bokšto šturmo metu, TSRS KGB atsargos pulkininkas Michailas Golovatovas pareiškė, kad jie vykdė įsakymą ir gynė savo tėvynę. Pasak jo, Lietuva teisia tų įvykių dalyvius už tai, kad jie tiesiog buvo Komunistų partijos nariai.

    "Šiandien mes susiduriame su melo lavina, kuri tęsiasi jau 28 metus — nuo sausio mėnesio įvykių Lietuvoje. Mes vykdėme savo karinę pareigą, ir viskas. Bet už tai Jurijus Melis ir dar 66 karininkai ir Rusijos piliečiai atsidūrė Lietuvos Temidės sąraše dėl įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto", — pasakė Golovatovas.

    Kaliningrado srities Dūmos deputatas Andrejus Kolesnikas mano, kad prie "Melio bylos" reikia pritraukti visą Rusijos visuomenę, o politologas Aleksandras Nosovičius teisminį precedentą pavadino "visiškai nepriimtinu".

    "Reikia padaryti taip, kad visi mūsų piliečiai sužinotų apie šią istoriją. Reikia garsiai šaukti apie tai, kas vyksta, pritraukti visuomenės dėmesį. Tik tokiu būdu galima paveikti Lietuvą, kad ji suprastų, jog mes nepamiršime šio klausimo ir nepaliksime jo neišspręsto", — pabrėžė Nosovičius.

    Pasak Kanto Baltijos federalinio universiteto Kriminalinės teisės ir kriminologijos katedros docento Michailo Minenoko, Sausio 13-osios bylos medžiagoje nėra objektyvių įrodymų, kad buvo įvykdyti "karo nusikaltimai". Kartu jis pridūrė, kad Melis teisiamas pagal 2010 metų straipsnį už beveik 20 metų senumo įvykį.

    Advokatė vertina Sausio 13-osios bylos kaltinamąjį Melį kaip politikos auką >>

    Pranešėjai išreiškė savo nuomonę dėl būsimo Lietuvos teismo sprendimo dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių. Dauguma jų mano, kad teisminio proceso rezultatas vargu ar bus palankus Meliui. Jie padarė išvadą, kad nuosprendžio paskelbimas — tai "ne tik informacinė provokacija prieš Rusiją, bet ir konkretus žingsnis, padedant Lietuvai sukurti Rusijos kaip "nusikalstamos valstybės" tarptautinį teisinį įvaizdį."

    Sausio 13-osios byla

    1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos Aukščiausioji Taryba paskelbė respublikos nepriklausomybės atkūrimą. 1991 metų sausio 13 dienos naktį šalia Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluoti susirėmimai.

    Lietuvos prokuratūra teigia, kad žuvusieji buvo nužudyti sovietų kareivių, nors Vilnius neturi jokių įrodymų tokiems pareiškimams pagrįsti. Prokuratūra reikalauja, kad 67 žmonės būtų pripažinti kaltais dėl "karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui".

    Tarp teisiamųjų yra du Rusijos piliečiai: Jurijus Melis, sulaikytas Lietuvoje 2014 metais, ir Genadijus Ivanovas — buvęs karys, gyvenantis vienoje iš Baltijos šalių. Prokuratūra reikalauja, kad Meliui būtų paskirta 16 metų laisvės atėmimo bausmė, įskaitant į šį laikotarpį jo sulaikymo terminą nuo 2014 metų, o Ivanovui — iki 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

    Melis yra kaltinamas tuo, kad 1991 metų sausio 13 dieną tragiškų įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto metu vairavo tanką.

    Nuosprendis bus paskelbtas kovo 27 dieną. Anksčiau Vilniaus apygardos teismas ketino paskelbti nuosprendį vasario 18 dieną, tačiau dėl didelės bylos apimties paskelbimas buvo atidėtas.

    Rusija ne kartą kritikavo šį teisminį procesą Lietuvoje, teigdama, kad jis vyksta pažeidžiant tarptautinę teisę ir vidaus baudžiamuosius įstatymus. Be to, proceso dalyviai kaltinami pagal straipsnius, kurie apskritai neegzistavo 1991 metais.

    Udalcovas pasakė, kaip Lietuva pažeidžia žmogaus teises Sausio 13-osios byloje >>

    Anksčiau politikas Algirdas Paleckis padarė prielaidą, kad tragiškų sausio 13 dienos įvykių metu "savi šaudė į savus".

    Tuo tarpu Rusijos Tardymo komitetas už akių apkaltino buvusį Lietuvos generalinės prokuratūros darbuotoją Simoną Slapšinską už tai, kad jis neteisėtai patraukė atsakomybėn Rusijos piliečius po 1991 metų sausio 13 dieną Vilniuje įvykusių riaušių.

    Dar šia tema

    Kaliningradas nori pervadinti gatvę, kurioje įsikūręs Lietuvos konsulatas
    RF ambasadorius Lietuvoje pasveikino su jubiliejumi Jurijų Melį Lukiškių kalėjime
    Politologas: Lietuva spekuliuoja Rusijos ir Vakarų konfliktu dėl JAV paramos
    Apie "Sausio 13-osios bylos" figūrantą Jurijų Melį bus pasakyta Europos Parlamente
    Tegai:
    Sausio 13-osios įvykiai, Sausio 13-osios byla, Jurijus Melis

    Svarbiausios temos