00:43 2020 Rugpjūčio 11
Tiesioginis eteris
  • USD1.1763
  • RUB86.6154
    Rusijoje
    Gauti trumpą nuorodą

    Šiandien bendra Rusijos uostų krova Baltijos baseine yra 240 milijonų tonų per metus, tačiau Maskva ketina toliau ją didinti

    VILNIUS, gruodžio 17 — Sputnik. Rusijos federalinė uostų valdyba "Rosmorport" planuoja iki 2025 metų dar 50 mln. tonų padidinti Baltijos baseino uostų pajėgumus. Manoma, kad šis skaičius sieks daugiau nei 415 milijonų tonų per metus.

    Inčukalnio PDS, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik / Людмила Прибыльская

    "Rosmorport" Šiaurės Vakarų baseino filialo Kaliningrado valdybos komercijos skyriaus viršininkas Nikolajus Mamenka teigė, kad Baltijos regionas yra labai geras pavyzdys vežėjų kovos dėl krovinių kontekste. Šiuo metu Rusijai priklauso šeši jūrų krovinių uostai, kurių bendras pralaidumas viršija 345 milijonus tonų.

    Šiandien bendra Rusijos uostų krova šiame regione yra 240 milijonų tonų per metus.

    "Ši rinka nuolat auga. Vyriausybė iškėlė užduotį pradėti sunkią kovą dėl krovinių su Baltijos šalių uostais. "Rosmorport" sukūrė savo ilgalaikę magistralinių infrastruktūrų plėtros programą iki 2024 metų", — "RŽD-Partner" cituoja Mamenką.

    Tikimasi, kad iki 2025 metų papildomas krovinių pervežimas sieks 290,5 mln. tonų pagal tikslinį ir 341 mln. tonų pagal paspartintą scenarijų.

    Infrastruktūros plėtros projektai yra susiję su padidėjusiais eksportuotų krovinių — mineralinių trąšų, anglių ir grūdų — perkrovimo kiekiais.

    Baltijos šalių uostų padėtis

    Pastaruoju metu Rusijos Federacija didina aktyvumą Baltijos uostuose. Kaip pažymėjo buvęs Latvijos ekonomikos ministras Viačeslavas Dombrovskis, Rusija anksčiau naudojosi tranzitu per Baltijos šalių uostus, tačiau savo uostus stato ir plėtoja jau dešimt metų.

    Baltijos šalys mano, kad Maskva siekia "atimti iš Baltijos šalių tranzitą", tačiau Rusija tiesiog nenori priklausyti nuo šalių, kurios aiškiai rodo nedraugišką požiūrį į ją.

    Kaip pažymėjo ekspertas Aleksejus Iljaševičius, kova dėl tranzito Baltijos šalyse gali virsti Baltijos valstybių "sunaikinimo karu". Anot jo, Lietuva, Latvija ir Estija gali tik pasidalinti Baltarusijos naftos perkrovimą ir ieškoti naujų partnerių Azijoje, nes jos negalės konkuruoti su Rusijos uostais.

    Dar šia tema

    Ekspertas: Lietuvos bendradarbiavimas su Kinija neįmanomas be ryšių su Rusija
    Tegai:
    krovinių apyvarta, krovinių vežimas, Rusija, Baltijos šalys, uostas

    Svarbiausios temos