13:14 2021 Sausio 25
Tiesioginis eteris
  • USD1.2158
  • RUB91.1009
    Rusijoje
    Gauti trumpą nuorodą
    Sausio 13-osios byla (110)

    Paskelbti dokumentai patvirtina, kad Gorbačiovas pasisakė už derybas su Lietuvos vadovybe, kuri atėjo į valdžią po rinkimų

    VILNIUS, gruodžio 28 — Sputnik. Buvęs TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas principiniais sumetimais nedalyvavo 1991 metų sausio 13 dienos įvykių Vilniuje procese, RIA Novosti papasakojo Gorbačiovo fondo spaudos tarnybos vadovas, buvusio sovietų lyderio vertėjas Pavelas Palažčenka.

    Lapkritį paaiškėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas nutraukė bylą dėl 1991 m. sausio 13 d. įvykių, kuomet per susirėmimus prie Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių. Kaip buvo pranešama teismo svetainėje, sprendimą planuojama paskelbti 2021 metų kovą.

    "Kiek žinau, procesas baigėsi ir teismas priėmė nuosprendį. Michailas Sergejevičius jame nedalyvavo principiniais sumetimais. Paskelbti dokumentai patvirtina, kad jis pasisakė už derybas su Lietuvos vadovybe, kuri atėjo į valdžią po rinkimų", — RIA Novosti pasakė Palažčenka.

    Kaip pažymėjo fondo spaudos tarnybos vadovas, įvykių išvakarėse Gorbačiovas pareiškė, kad krizė bus išspręsta politinėmis priemonėmis. "Tačiau sausio įvykiai panaikino šią galimybę", — pridūrė agentūros šaltinis.

    Savo knygoje, kuri buvo išleista gruodį ir su kuria susipažino RIA Novosti, Palažčenka mini tuos įvykius. Jis rašo, kad "nė minutės neabejojo, jog Gorbačiovas negalėjo duoti nurodymo šturmuoti tankais Vilniaus televizijos bokštą". Palažčenka taip pat abejoja, kad tokį įsakymą davė TSRS gynybos ministras Dmitrijus Jazovas ar KGB pirmininkas Vladimiras Kriučkovas.

    Sausio 13-osios įvykių Vilniuje byla

    Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

    Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.

    Rusijos Federacijos Valstybės Dūma teismo procesą "Sausio 13-osios byloje" pavadino "politiniu procesu pagal blogiausias "baudžiamojo teisingumo" tradicijas, kuris neturi nieko bendro su žmogaus teisių ir laisvių apsauga".

    2018 metų liepą Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn po 1991 metų įvykių Vilniuje tyrimo. 2020 metų gruodžio viduryje Tardymo komitetas už akių pateikė kaltinimus teisėjams iš Lietuvos, kurie dėl riaušių Vilniuje nuteisė daugiau kaip 50 rusų.

    Maskvoje nuosprendis buvo pavadintas "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

    Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pabrėžė, kad Vilnius savo veiksmais prieštarauja teisiniam pagrindui ir taiko įstatymų "atgalinę galią".

    1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
    © Sputnik
    1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
    Temos:
    Sausio 13-osios byla (110)
    Tegai:
    Rusija, Sausio 13-osios įvykiai, Sausio 13-osios byla, Michailas Gorbačiovas

    Svarbiausios temos