07:40 2018 Rugsėjo 26
Tiesioginis eteris
  • USD1.1777
  • RUB77.3603
    Musulmonas meldžiasi. Archyvinė nuotrauka

    Vilniuje neatsiranda vietos mečetei

    © Sputnik / Михаил Воскресенский
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    98 0 0

    Lietuvos musulmonų bendruomenė nesulaukia vietos mečetei sostinėje. Musulmonams daugiau nei dešimtmetį nepavyksta rasti bendros kalbos su Vilniaus valdžia dėl žemės sklypo mečetės statybai. Šiuo metu Vilniaus merija siūlo bendruomenei nepriimtiną vietą.

    VILNIUS, rugp 2 — Sputnik. Vilniaus valdžia siūlo Lietuvos musulmonų bendruomenei statyti mečetę Naujininkuose, Žirnių gatvėje, tačiau musulmonai atsisako, nes toje vietoje anksčiau buvo katalikų kapinės, praneša BNS.

    Neseniai svarstyti keli galimi variantai, kur galėtų būti statomi musulmonų maldos namai, tarp jų — ir sklypas Sietyno gatvėje, Karoliniškėse. Ši vieta buvo tinkama ir musulmonų bendruomenei.

    Karaimų mergina kviečia svečius. Nuotrauka iš įvykio vietos
    © Sputnik / Александр Липовец

    Tačiau dabar sostinės valdžia teigia, kad šiuo metu svarstoma mečetės vieta Naujininkuose, Žirnių gatvėje šalia karaimų kapinių. Toks variantas netenkina musulmonų bendruomenės.

    Pasak Lietuvos musulmonų sunitų muftijaus Romo Jakubausko, sklypas Žirnių gatvėje Lietuvos musulmonams nepriimtinas dėl dydžio, aplinkos, be to — esą senieji žemėlapiai rodo, jog toje vietoje anksčiau buvo katalikų kapinės.

    Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus patarėjas Aleksandras Zubriakovas teigia, kad šiuo metu trūksta sutarimo tarp totorių ir musulmonų. Bendruomenės negali susitarti, kuri vieta mečetei Vilniuje tinkamiausia.

    Beveik prieš metus Vilniaus meras teigė, kad sostinėje mečetės neplanuojama statyti.

    "Lietuvoje šiandien yra dvi veikiančios mečetės, nė vienos iš jų nėra Vilniuje. Ir artimiausiu metu mes nieko neplanuojame, jokių pokyčių, jokių naujų statybų, jokių progresų šioje srityje. Vilniuje yra daugybė kitų problemų, kitų aktualijų", — 2015 metų rugsėjį sakė Šimašius.

    Lietuvos musulmonų muftijus Jakubauskas tikisi mero "geranoriškumo" bei tvirtina, jog mečetės kelių tūkstančių musulmonų bendruomenei reikia, nes šiuo metu apeigos atliekamos tam nepritaikytose patalpose, maldos kambaryje.

    "Mes tik norime, kad būtų atstatyta istorinė teisybė. Poreikis, be abejo, yra, nes mečetė Vilniuje stovėjo šimtmečiais ir visada buvo reikalinga", — sakė jis.

    Mečetės Lietuvoje pradėtos statyti XV amžiuje, nors daugiausia jų rašytiniuose šaltiniuose minima XVI amžiuje — Trakų, Vilniaus, Naugarduko, Daubutiškių ir kitos mečetės. Tačiau XVII – XIX amžių karai, teritorijos padalijimas ir Lietuvos totorių migracija šalies viduje ir į užsienį lėmė vienų statybą, kitų išnykimą. 1914 metais Lietuvoje dar buvo 25 mečetės, tačiau penkios iš jų buvo sugriautos per Pirmąjį pasaulinį karą.

    Šiuo metu Lietuvos teritorijoje iš viso veikia keturios mečetės: viena Kaune, dvi Vilniaus rajone (Nemėžio ir Keturiasdešimt totorių kaimuose) ir dar viena Alytaus rajone, Raižiuose.

    Lietuvos musulmonų bendruomenė nepraranda vilties pastatyti dar vieną pačioje sostinėje, Vilniuje, vietoje 1968 metais nugriautos medinės Lukiškių mečetės.

    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos