20:01 2020 Spalio 24
Tiesioginis eteris
  • USD1.1856
  • RUB90.6421
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    33

    Tarp Europos Sąjungos šalių Lietuva pirmauja pagal savižudybių skaičių —100 tūkstančių gyventojų tenka 30,8 savižudybių.

    VILNIUS, lapkr 30 — Sputnik. Be papildomų priemonių 2025 metams iškeltas tikslas sumažinti savižudybių skaičių iki Europos Sąjungos (ES) vidurkio nebus pasiektas, praneša BNS su nuoroda į Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuro vedėją Marių Stričką.

    "Lietuva savižudybių skaičiumi pirmauja Europoje ir visuomet patenka į bent jau "top dešimtuką" pasaulyje, šiuo metu yra pirmajame penketuke, tai yra labai nepalankus visuomenės sveikatos rodiklis", — trečiadienį situaciją Seimo Savižudybių prevencijos komisijos posėdyje pristatė Strička.

    Pernai Lietuvoje nusižudė 896 asmenys, tai yra 100 tūkstančiui gyventojų tenka 30,8 savižudybių, ir šis rodiklis yra tris kartus didesnis nei kitose Europos Sąjungos šalyse.

    "Lietuvos sveikatos strategijoje 2014-2025 metams turime išsikėlę labai ambicingą tikslą sumažinti savižudybių skaičių 2025 metais iki ES vidurkio, tai leistų kasmet išsaugoti apie 550 gyvybių, bet ką pastaruosius dvejus stebime, tų ambicingų tikslų tikriausiai mes nepasieksime", — pabrėžė Valstybinio psichikos sveikatos centro atstovas.

    Jis pažymėjo, kad savižudybių skaičius skirtinguose Lietuvos regionuose skiriasi net penkis kartus ir dažniau žudosi kaimiškųjų vietovių gyventojai, kai Vilniaus, Kauno miestų rodikliai — kur kas geresni, tuo tarpu visa apimančios savižudybių prevencijos priemonės vykdomos tik dviejose savivaldybėse, Vilniuje ir Kupiškio rajone.

    Pasak specialisto, siekiant mažinti savižudybių skaičių, visų pirma reikia rengti mokymus vadinamiesiems "vartininkams" — tarnybų ir institucijų darbuotojams, kurie pirmieji gali pastebėti problemą, tai yra policininkams, sveikatos priežiūros specialistams, socialiniams darbuotojams, o kartu užtikrinti, kad po mėginimo nusižudyti žmogui būtų teikiama psichiatrinė-psichologinė pagalba.

    "Galime paruošti kiek norime "vartininkų", bet jei sistema negebės perimti emocinę krizę patiriančio asmens, jokių gerų rezultatų nepasieksime, todėl reikia užsitikrinti, kad ir toliau veiktų emocinės pagalbos linijos, turi būti užtikrinama skubi psichiatrinė-psichologinė pagalba psichikos sveikatos centruose, ir jei Vilniaus mieste tai pavyko gana nesunkiai pasiekti nedidelėmis sąnaudomis, rajonuose tai gana opi problema", — kalbėjo Strička.

    Kaip problemas jis įvardijo tai, kad nėra nuoseklios šalies mastu įgyvendinamos savižudybių prevencijos programos, neužtikrintas psichologinių paslaugų prieinamumas, paslaugos, kurios teikiamos savižudybės rizika pasižyminties asmenims ar bandžiusiems nusižudyti asmenims nėra sujungtos į vieningą sistemą.

    Dar šia tema

    Žiniasklaida: Rossi tapo aukščiausio rango nusižudžiusiu JAV kariu
    Berlyno ligoninėje užpuolikas pašovė gydytoją, o vėliau nusižudė

    Svarbiausios temos