10:26 2019 Rugsėjo 18
Tiesioginis eteris
  • USD1.1026
  • RUB70.7241
    Vilniaus oro uosto kelimo ir tūpimo takas. Archyvinė nuotrauka

    Kodėl Vilniaus oro uostas vasarą 35 dienas nevykdys jokių skrydžių

    © Фото: Vilnius Airport
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    Po lėktuvo sparnu: Lietuvos oro uostai (63)
    11411

    Vilniaus oro uostas ruošiasi didelio mastokilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijai. Vasarą net 35 dienas oro uostas nevykdys jokių skrydžių. Oro uosto administracija išskyrė penkis mitus apie rekonstrukcijos būtinumą.

    VILNIUS, gruod 7 — Sputnik. Vilniaus oro uostas intensyviai ruošiasi vienam svarbiausių kitų metų projektų — orlaivių kilimo ir tūpimo tako (KTT) rekonstrukcijai, kuri vyks 2017 metų liepos 14 — rugpjūčio 18 dienomis, primina Vilniaus oro uosto administracija.

    35 dienas Vilniaus oro uoste nevyks jokie skrydžiai. Dauguma jų bus nukreipti į Kauno oro uostą.

    "Apie orlaivių kilimo ir tūpimo rekonstrukciją pradėjome komunikuoti jau prieš pusantrų metų — skelbiame visą informaciją internetiniame tinklalapyje, apie tai plačiai rašo žiniasklaidos priemonės. Vis dėlto, dažnai tenka išgirsti įvairių mitų, kurie vis dar sklando, kalbant apie šį mūsų projektą", — teigė Lietuvos oro uostų komunikacijos ir rinkodaros vadovė Indrė Baltrušaitienė.

    Baltrušaitienė išskyrė penkis pagrindinius mitus, su kuriais dažniausiai susiduriama, kalbant apie Vilniaus oro uosto orlaivių kilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją.

    KTT rekonstrukcija — nebūtina

    Tai — vienas populiariausių mitų, kurį, įvertinę dabartinę KTT būklę, lengvai paneigtų tiek aviacijos saugumo ekspertai, tiek paprasti inžinieriai.

    "Nors skrydžiai į ir iš Vilniaus oro uosto sėkmingai vyksta, tačiau KTT būklė jau artėja prie kritinės ribos. KTT niekados nebuvo tvarkytas iš esmės, todėl rekonstrukcija būtina, jei norime, kad takas veiktų ir po kelerių metų", — aiškino Baltrušaitienė.

    Taką galima rekonstruoti naktimis, kai nevykdomi skrydžiai

    Daugelis žmonių mano, kad rekonstrukciją būtų galima vykdyti naktimis, kai oro uostas neaptarnauja keleivių, tačiau Vilniaus oro uostas veikia labai intensyviai, lėktuvai netupia ir nekyla tik kelias valandas per parą, todėl nesutrikdant skrydžių tvarkaraščio atlikti reikalingų darbų neįmanoma.

    Baltrušaitienė pažymi, kad jeigu takas būtų tvarkomas naktimis, tai užimtų kur kas daugiau laiko — darbai galėtų užsitęsti net iki dvejų metų. Pavyzdžiui, rekonstrukcijos darbai apims ne tik dangos pakeitimą, bet naujos žiburių sistemos įrengimą. Demontavus senąją žiburių sistemą, skrydžių vykdyti neįmanoma.

    Vilniaus oro uosto aviacinė veikla laikinai stabdoma, nes nėra kitos išeities. Tai yra technologinė būtinybė, o rekonstrukcijos metu stengsimės, kad skrendantys per Kauną patirtų kuo mažiau nepatogumų", — sakė ji.

    Taką buvo galima rekonstruoti šaltuoju sezonu, kai mažiau skrydžių

    Vilniaus oro uosto KTT nuspręsta rekonstruoti vasarą dėl tinkamiausių oro sąlygų bei techninių sprendimų. Remtasi trejų metų analize, kuri rodo, kad minėtu laikotarpiu statistiškai mažiausia lietingų dienų.

    Baltrušaitienė mini ir dar vieną priežastį: "Prieš pradedant rekonstrukciją būtina atlikti daug paruošiamųjų darbų, kurie gali užtrukti 3-4 mėnesius. Nestabdant įprastos oro uosto veiklos, juos palankiausia vykdyti pavasarį, asfaltą kloti pradedant ne anksčiau kaip vasaros viduryje. Tik klojant asfaltą geromis oro sąlygomis galėsime užtikrinti darbų kokybę ir dangos ilgaamžiškumą."

    Oro linijos vasarą nebevykdys skrydžių į Lietuvą

    Vilniaus oro uosto KTT rekonstrukcijos metu dauguma oro bendrovių skrydžius nukreips į Kauno oro uostą, o iš sostinės numatytų skrydžių visiškai nevykdys tik kelios oro linijos. Nors rekonstrukcijos metu skrydžių grafikas šiek tiek keisis, susisiekimas su didžiausiais Europos miestais išliks puikus, o skrydžių kai kuriomis kryptimis gali netgi padaugėti. Pavyzdžiui, "Ryanair" pradės skrydžius į Neapolį.

    Kauno oro uostas yra per mažas

    Kauno oro uosto kilimo ir tūpimo takas už Vilniaus ilgesnis maždaug 700 metrų. Be to, bus įrengti du papildomi laikini terminalai (vienas — atvykstantiems keleiviams, kitas — išvykstantiems, kuriame bus registracijos stalai, aviacijos saugumo patikros postai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės zonos, įlaipinimo vartai). Dar daugiau, įrengtos papildomos tiek ilgalaikio, tiek trumpalaikio stovėjimo aikštelės užtikrins, kad automobiliams vietos netrūktų. Moderniuose laikinuose terminaluose bus teikiamos aukščiausios kokybės maitinimo, prekybos, automobilių nuomos, turizmo paslaugos.

    Temos:
    Po lėktuvo sparnu: Lietuvos oro uostai (63)

    Dar šia tema

    Simboliška: 30 dieną Vilniaus oro uostas sitiko 30 mln keleivį
    Vilniaus oro uostas pasirengęs pasitikti tėvus su mažais vaikais

    Svarbiausios temos