22:18 2019 Spalio 16
Tiesioginis eteris
  • USD1.1025
  • RUB70.8212
    Lufthansa lėktuvas, archyvinė nuotrauka

    Lietuvos oro uostai sieks aprėpti skrydžius po visą pasaulį

    AP Photo / dpa,Christoph Schmidt
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    Po lėktuvo sparnu: Lietuvos oro uostai (63)
    2521

    Lietuvos oro uostai teikia projektą Maršrutų plėtros fondui dėl naujų skrydžių ne tik po Europą, bet ir į tolimesnes pasaulio šalis

    VILNIUS, vasario 13 — Sputnik. Lietuva teikia prašymą Maršrutų plėtros fondui dėl paramos, siekiant didinti skrydžių iš Lietuvos oro uostų skaičių, praneša Susisiekimo ministerijos spaudos tarnyba.

    Į naują paramos paketą skrydžių bendrovės pretenduoti gali iki spalio 23 dienos.

    Susisiekimo ministro Roko Masiulio teigimu, valstybė suinteresuota naujų krypčių atsiradimu bei intensyvesniais skrydžių tvarkaraščiais, nes taip augs Lietuvos pasiekiamumas, o tai suteiks papildomą impulsą šalies ekonomikos augimui.

    "<…> įvertinę keleivių poreikį bei numatę augti galinčias kryptis, sudarėme sąrašą iš kelių dešimčių oro uostų — į juos būtų galima vykdyti skrydžius iš mūsų oro uostų. Taip pat sudarėme sąrašą tų oro vartų, į kuriuos skrydžius norėtume sutankinti", — sako LOU generalinis direktorius Gediminas Almantas.

    Naujajame kvietime oro linijoms siūloma iš Vilniaus oro uosto skraidinti į Tbilisio, Astanos, Pekino, Tokijo, Niujorko, Čikagos, Prahos, Ženevos, Venecijos, Dohos, Dubajaus ir kitus oro uostus. Iš Kauno oro uosto daugiausiai ieškoma naujų skrydžių į Skandinaviją: Helsinkio, Lulėjos, Oulu, Oslo, Tamperės, Trondheimo, Turku, Umėjos oro uostus. Iš Palangos siūloma skraidinti į Bilundą, Diuseldorfą, Hamburgą, Dubliną, Helsinkį, Sankt Peterburgą.

    Taip pat siūloma didinti skrydžių skaičių iš Vilniaus į Amsterdamą, Berlyną, Briuselį, Kopenhagą, Helsinkį, Londoną, Milaną, Madridą, Barseloną, Maskvą, Paryžių, Romą, Tel Avivą ir Vieną.

    Numatoma, kad ilgiausias paramos teikimo laikas — 3 metai, maksimali vienam vežėjui suteikiamos paramos vertė — 200 tūkstančių eurų. Lėšos galės bus skiriamos naujojo maršruto rinkodarai ir reklamai bei įsikūrimo oro uoste išlaidoms, kurias bendrovė patirs pradėdama naują maršrutą ar tankindama esamą tvarkaraštį.

    "Tai yra maksimali suma, kurią Lietuvos oro uostai gali skirti aviakompanijoms dėl valstybės pagalbos ribojimų. Didesnės pagalbos skyrimą Lietuvos oro uostams, kaip valstybės valdomai įmonei, riboja teisės aktai. Ši suma aviakompanijoms yra labiau simbolinė", — pažymi Almantas.

    Numatoma, kad naujieji skrydžiai turi būti vykdomi ne rečiau nei dukart per savaitę, o pirmieji keleiviai pradėti skraidinti nė vėliau nei kitų metų gegužės 31 dieną.

    Lėšos bus skiriamos iš Maršrutų plėtros fondo — jo investicijomis siekiama didinti šalies pasiekiamumą tiesioginiais skrydžiais, ypač tomis kryptimis, kurios būtinos Lietuvos ekonomikai augti, verslo ryšiams ir tarptautiniams projektams plėsti bei atvykstamajam turizmui skatinti.

    2016 metais iš šio fondo buvo skirti 800 tūkstančių eurų, kurie atiteko 5 oro linijų bendrovėms. Dvi iš jų pradėjo skraidinti keleivius iš Palangos į Glazgo ir Borispolio oro uostus, taip pat sutankinti skrydžiai iš Palangos į Minską ir iš Vilniaus į Taliną bei Stambulą. Skatinant maršrutų plėtrą, remiamasi gerąja Vakarų ir Šiaurės Europos šalių patirtimi.

    Temos:
    Po lėktuvo sparnu: Lietuvos oro uostai (63)

    Dar šia tema

    Lietuvos oro uostai 2016-aisiais pasiekė rekordinį keleivių skaičių
    Lietuvos oro uostai: daugėja skrydžių ir keleivių
    Kodėl Vilniaus oro uostas vasarą 35 dienas nevykdys jokių skrydžių
    Tegai:
    skrydžiai, oro uostas, Kaunas, Palanga, Vilnius

    Svarbiausios temos