00:33 2019 Birželio 20
Tiesioginis eteris
  • USD1.1207
  • RUB71.7360
    Žodynas, archyvinė nuotrauka

    Kodėl Baltijos šalys ir Ukraina — ne Vakarai

    © Sputnik / Дмитрий Дубинский
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    10310

    Realios Europos vertybės yra svetimos Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Ukrainai; šių valstybių vadovai gyvena prietarais ir vis labiau naikina savo ekonomiką ir mokslą

    VILNIUS, sausio 31 — Sputnik. Neseniai ETPA priimta rezoliucija dėl regioninių ir tautinių mažumų kalbų apsaugos ir plėtros Europoje nukreipta prieš Baltijos šalis ir Ukrainą, kur nuolat skamba šūkiai apie "Europos pasirinkimą", tačiau niekas neskuba laikytis demokratinių normų, rašo portalas "Rubaltic".

    Dokumentu rekomenduojama išnaudoti bet kokią galimybę, siekiant aprūpinti tautinių mažumų kalbas antros oficialios kalbos statusu tuose regionuose, kur šios kalbos tradiciškai vartojamos. Be to, rekomenduojama suteikti piliečiams galimybę mokytis valstybinėmis kalbomis kuo ilgiau.

    Portalo "Rubaltic" ekpertai pateikė penkis įrodymus, kodėl Baltijos šalys ir Ukraina nėra Europa.

    Visų pirma, iškyla mokyklų klausimas. Visoje Europoje šios rekomendacijos jau pusę amžiaus laikomos norma, o apie Baltijos šalis ir Ukrainą to negalima pasakyti. Aukštasis išsilavinimas rusų kalba šiose respublikose buvo uždraustas iš karto po TSRS žlugimo. Šiuo metu vyksta karas prieš mokyklas: Lietuva kovoja su lenkų mokyklomis, Latvija — su rusų, Ukraina — ir su rusų, ir su lenkų, ir su moldavų, ir su vengrų.

    "Baltijos šalys ir Ukraina eina prieš magistralinę Europos kryptį ir priverstinai pertvarko visą švietimo sistemą į vienintelę oficialią valstybinę kalbą", — rašoma straipsnyje.

    Antras punktas — regioninės kalbos. Europiečiai taip pat laiko norma rekomendacijas dėl antros valstybinės kalbos tam tikruose regionuose. Italijoje regioninė kalba yra vokiečių, Vokietijoje — frizų ir sorbų, Švedijoje — suomių.

    Tačiau viskas visai ne taip pat Baltijos šalyse ir Ukrainoje. Pastaroji arčiausiai prie Europos vertybių buvo 2012 metais, valdant Viktorui Janukovičiui, kai Aukščiausioji Rada priėmė regioninių kalbų įstatymą. Tačiau po Euromaidano jis pirmas ir nukentėjo. Jei kalbėtume apie Baltijos šalis, vietos valdžia taip ir nepasirašė Europos chartijos dėl nacionalinių kalbų ir tokiu būdu vienintelės Europoje atsisakė suteikti kitoms kalboms, išskyrus valstybinę, oficialios kalbos statusą.

    "Lenkų kalba Lietuvoje ir rusų Latvijoje ir Estijoje neturi jokių teisių. Oficialiai Baltijos šalyse nėra tokių kalbų, tuo metu, kai atskiruose Lietuvos, Latvijos ir Estijos regionuose šiomis kalbomis kalba iki 80% gyventojų", — rašo "Rubaltic".

    Trečias punktas — žodžio laisvė. Europiečiai stengiasi laikytis Bendros žmogaus teisių deklaracijos ir Europos žmogaus teisių konvencijos, kurios užtikrina teisę laisvai reikšti savo mintis. Tačiau ši norma neveikia Baltijos šalyse ir Ukrainoje.

    Baltijos šalyse visi nepritariantys oficialiam požiūriui rizikuoja būti ištremti arba patekti į kalėjimą. Ukrainoje pastaruoju metu buvo nužudyti keli žurnalistai ir tinklaraštininkai. Tačiau net dabar Baltijos šalys ir Ukraina gali "pamokyti" viena kitą: "atjungti televizijos kanalus, uždrausti knygas, filmus ir serialus, skelbti aktorius ir dainininkus nacionaline grėsme — štai jau tikra Europa", — rašoma straipsnyje.

    Rusijos URM, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik / Наталья Селиверстова

    Ketvirtas punktas — socialinės valstybės buvimas. Europoje kiekvienam gyventojui garantuojama Vyriausybės socialinė parama ir apsauga. Baltijos šalyse ir Ukrainoje gyventojams kuriamos sąlygos, kurios netinka padoriam gyvenimui, o gyventojai beveik "stumiami" emigruoti.

    Iš karto po TSRS žlugimo Baltijos šalys pradėjo mažinti socialines išlaidas, nes tai, anot jų valdžios, "sovietų atgyvena", todėl šiuo metu Lietuva ir Latvija turi žemiausias Europoje socialines išlaidas. Tas pats laukia ir Ukrainos, kurios valdžia, norėdama įtikti Pasaulio valiutų fondui, kenkia paprastiems piliečiams.

    Penktas punktas — racionalus mąstymas ir konstruktyvumas. Europa stengiasi nutolti nuo "miglotos viduramžių sąmonės" ir pasiekti kritinį mąstymą bei pragmatizmą. Tačiau to negalima pasakyti apie Baltijos šalis ir Ukrainą.

    Trečdalis kitos tautybės gyventojų Lietuvoje susiduria su diskriminacija >>

    "Baltijos šalys ir Ukraina — ne Europa, nes šiuolaikiškumas jose pakeistas grįžimu prie praeitų amžių mitologinės sąmonės", — mano "Rubaltic" ekspertai.

    Kol Lietuva, Latvija, Estija ir Ukraina tiki "Rusijos grėsme" ir toliau naikina savo ekonomiką ir socialinį gyvenimą, negali būti nė kalbos apie realų "Europos pasirinikimą".

    Dar šia tema

    Lenkija-Lietuva: draugystė, kuriai nelemta užsimegzti
    Tautinių mažumų departamentas prašo paspartinti sprendimą dėl mokyklų statuso
    Trys tautinių mažumų mokyklos Lietuvoje taps gimnazijomis
    Tegai:
    rusų mokykla, tautinės mažumos, kalba, rusų kalba, Baltijos šalys, Ukraina

    Svarbiausios temos