22:38 2019 Lapkričio 15
Tiesioginis eteris
  • USD1.1034
  • RUB70.3938
    Kariuomenė padeda Šilutės rajone gyventojams, nuotrauka iš įvykio vietos

    Potvynis Šilutės rajone: kariuomenė pasilieka iki balandžio vidurio

    © Lietuvos kariuomenė
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    33 0 0

    Kariai Šilutės rajono potvynio rajone lieka iki balandžio mėnesio vidurio, toks Lietuvos kariuomenės vadovybės sprendimas priimtas atsižvelgiant į Šilutės rajono administracijos prašymą pratęsti paramą

    VILNIUS, kovo 26 — Sputnik. Nuo vasario pradžios Šilutės rajono potvynio rajone veikusi Sausumos pajėgų Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karių komanda su būtiniausia gelbėjimo įranga ir technika lieka potvynio vietovėje ir toliau teiks pagalbą gyventojams, skelbia kariuomenės spaudos tarnyba.

    Nuo vasario mėnesio pradžios į potvynio vietą atvykę kariai savo transportu per užlietą ruožą jau pergabeno daugiau nei keturis tūkstančius gyventojų.

    Kariai Šilutės rajono potvynio rajone liks iki balandžio mėnesio vidurio, tuomet situacija bus dar kartą įvertinta ir priimami atitinkami sprendimai.

    Pamaryje pakilus vandens lygiui Lietuvos kariuomenė pradėjo teikti paramą Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėms, likviduojančioms potvynio padarinius. Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, atsižvelgdamas į gautą Šilutės rajono savivaldybės administracijos prašymą, nuo vasario 2 dienos aktyvavo Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių pajėgas.

    Esant būtinybei gali būti pasitelkiamas ir Karinių oro pajėgų sraigtasparnis.

    Pirmą kartą Taikos meto užduočių operacinės pajėgos aktyvuotos 2010 metų kovo mėnesį, kai pamario regione buvo paskelbta ekstremali situacija potvynio apsemtose vietovėse Juknaičių seniūnijoje (Šilutės r.) ir Pagėgių savivaldybėje (Tauragės apskr.). Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinės pajėgos suformuotos 2009 metais, o budėjimą pradėjo nuo 2010 metų pradžios.

    2018 metais budėjimą Lietuvos kariuomenės taikos meto užduočių operacinėse pajėgose vykdo beveik 1000 karių. Pajėgos sudarytos iš sausumos, jūrų, oro ir specialiųjų operacijų pajėgų vienetų. Didžiąją dalį šių pajėgų sudaro sausumos pajėgų kariai — apie 700 karių iš Motorizuotosios pėstininkų brigados "Žemaitija" Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono. Juos remia kariai iš Juozo Vitkaus inžinerijos, Karaliaus Mindaugo husarų batalionų ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų. Taikos meto užduočių pajėgoms vadovauja ir veiksmus koordinuoja Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas.

    Artimiausioje ateityje valstybė žada per kelią Šilutė — Rusnė pastatyti estakadą, tačiau net ir ją turint, jei potvyniai bus tokie kaip dabar, gyventojų nuosavybė vis tiek bus užtvindyta. Kad potvyniams būtų užkirstas kelias, reikia valyti Nemuno ir aplinkinių upelių dugną.

    Ekstremalioji situacija Šilutės rajono savivaldybėje tęsiasi jau 45 dienas. Vandens lygis krašto kelio Šilutė — Rusnė apsemtame ruože aukščiausiai buvo pakilęs iki 105 centimetrų, tačiau tai palyginti nedaug su 1994 metais kilusiu potvyniu, kai virš minėto kelio tyvuliavo net 140 centimetrų pakilęs vanduo.

    Dar šia tema

    Neris pasitinka pavasarį: upėje pajudėjo ledai
    Tegai:
    potvynis, Lietuvos kariuomenė, Rusnė, Šilutė, Lietuva

    Svarbiausios temos