18:50 2018 Lapkričio 18
Tiesioginis eteris
  • USD1.1346
  • RUB74.9036
    Poilsis prie jūros, archyvinė nuotrauka.

    Vasaros pramogos: ką daryti, kad poilsis prie vandens telkinių būtų saugesnis

    © Sputnik / Сергей Мальгавко
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    6010

    Specialistai tvirtina, kad turint tam tikrų žinių ir įgūdžių apie saugų elgesį vandenyje, padėti galima ne tik kitiems, bet ir sau

    VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Pramogos prie vandens telkinių suteikia ne tik laimės, bet kelia ir pavojų, rašo LRT.

    Plaukimo treneriai kartoja, kad svarbiausia — įsitikinti, jog tikrai mokate plaukti.

    Specialistai tvirtina, kad turint tam tikrų žinių ir įgūdžių apie saugų elgesį vandenyje, padėti galima ne tik kitiems, bet ir sau.

    Tiek vaikai, tiek suaugusieji bus saugesni prie vandens, jeigu žinos galimus pavojus, taisykles ir pasekmes, galinčias ištikti tų taisyklių nesilaikant. Lietuvos vaikų ir jaunimo centro Neformalaus ugdymo mokytoja metodininkė bei plaukimo trenerė Žana Skridlienė, mokydama šeimas pramogauti kartu, atkreipia dėmesį, kad saugiausia, kai tėvai žino savo pareigas, o vaikai — atsakomybes.

    Pasak Skridlienės, prižiūrint vandenyje žaidžiančius vaikus, visų pirma, reikia nenuleisti nuo jų akių — knygos skaitymas ar naršymas telefone gali būti pražūtingi. Geriausia šalia vaiko būti ištiestos rankos atstumu, nes realybėje dažnai nebūna kaip filmuose, kai vaikui bėdoje pavyksta šauktis pagalbos ir mojuoti rankomis.  Gelbėtojai paplūdimiuose žmones gelbsti, o ne prižiūri pramogaujančius vaikus. Pavojaus akimirką — pagalba sau.

    Leidžiant laiką vandenyje gali nutikti ir taip, kad nelaimė ištiks ne šalia esantį draugą ar vaiką, o mus pačius. Dažniausiems atvejams keli „žaibiški" patarimai, kurių laikymasis gali pagelbėti pavojingose situacijose.

    Pavyzdžiui, raumenį sutraukus mėšlungiui galima atsigulti ant nugaros, ištempti raumenį ir plūduriuojant luktelėti, kol spazmas atslūgs. Gurkštelėjus vandens ir užspringus patariama plūduriuoti vertikaliai, kad būtų patogu atsikosėti ir plaukti toliau. Kažko išsigandus ir supanikavus galima pabandyti nusiraminti giliai ir ritmingai kvėpuojant.

    "Pirmas ir svarbiausias aspektas, padėsiantis saugiai jaustis prie vandens — įvertinti, ar iš tiesų mokate plaukti. Suaugusieji turi gebėti nuplaukti 400 metrų be sustojimo arba plūduriuoti vandenyje mažiausiai 30 minučių. Pasitikėjimas savo jėgomis vandenyje pavojingose situacijose leidžia mažiau panikuoti ir lengviau priimti tinkamus sprendimus", — sako Skridlienė.

    Pavojai prie vandens gali tykoti labai įvairūs, tačiau dažniausi — netikėtas įkritimas į vandenį, nepažįstamas krantas ir dugnas, srovės, duobės, savo jėgų pervertinimas, mėšlungis.

    Nelaimingų atsitikimų ir traumų priežastys priklauso dar ir nuo žmogaus amžiaus. Pavyzdžiui, paaugliai bei suaugusieji dažniau nukenčia demonstruodami nardymo ir šuolių į vandenį įgūdžius. Taip pat net lengvas svaigulys nuo alkoholio gali tapti nelaimės vandenyje priežastimi. O mažamečiai dažnai nukenčia dėl suaugusiųjų pasitikėjimo vyresniais vaikais — nelaimės atveju vyresnis draugas gali nespėti arba nemokėti suteikti pagalbos kitam vaikui.

     

     

     

    Dar šia tema

    Maudymosi sezonas atidarytas: vandens kokybė beveik visose šalies maudyklose gera
    Gegužę ugniagesiai ištraukė iš vandens 10 skenduolių
    Gelbėtojai: vandens telkiniuose dažniausiai žūsta vyrai
    Tegai:
    vandens telkiniai, poilsis, saugumas, Lietuva
    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos