19:33 2019 Rugpjūčio 21
Tiesioginis eteris
  • USD1.1104
  • RUB73.1897
    Авария, архивное фото

    Pagrindinė eismo įvykių priežastis – greičio viršijimas

    CC0 / Pixabay
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    26 0 0

    Susisiekimo ministerija ir saugaus eismo ekspertai ragina vairuotojus kelyje elgtis atsakingai ir nepamiršti, kad leistino greičio viršijimas dažnai turi skaudžias pasekmes

    VILNIUS, liepos 16 — Sputnik.  Statistinė šalies eismo įvykių analizė rodo skaudžias leistino greičio viršijimo pasekmes, rašoma Susisiekimo ministerijos pranešime žiniasklaidai.

    Per pastaruosius penkerius metus eismo įvykiuose, kurių pagrindinė priežastis buvo greičio viršijimas, žuvo 279 žmonės – apie 56 kasmet. Susisiekimo ministerija ir saugaus eismo ekspertai ragina vairuotojus kelyje elgtis atsakingai ir nepamiršti, kad leistino greičio viršijimas dažnai turi skaudžias pasekmes.

    "Dažnai vairuotojai, viršydami leistiną greitį, nepagalvoja, kad tai yra išties pavojinga. Tačiau svarbu suprasti, kad jei greičio ribojimas yra nustatytas, jo reikia paisyti – priešingu atveju laukia ne tik baudos, bet ir galimi eismo įvykiai su vienokiomis ar kitokiomis pasekmėmis", – sako Vidmantas Pumputis, Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento vyresnysis patarėjas.

    Saugaus eismo ekspertų teigimu, vairuotojų pasirinktas greitis turi tiesioginę įtaką avaringumo rodikliams. Dažniausia mirtinų eismo įvykių priežastimi tampa žmogiškojo faktoriaus rizikos veiksniai. Lietuvoje net du iš trijų vairuotojų gyvenvietės teritorijoje viršija leistiną važiavimo greitį.

    Su greičio viršijimu siejasi ir kita dažna eismo įvykių priežastis – įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, lenkimo taisyklių pažeidimas.

    "Greičio viršijimas labai aktuali problema Lietuvai", – sako vairavimo instruktoriaus Artūras Pakėnas.

    Pasak jo, pas mus visi labai  skuba. Vairuotojai bando savo ne visai tikslų supratimą apie greitį, apie gyvenimo tempą perkelti į kelią ir sako, kad atsirado nauji ir galingi automobiliai, pilni elektronikos, saugumo priemonių, eismo organizavimo sistemų, o greitis išliko toks pat – devyniasdešimt.

    Klausimas labai paprastas – o kas išliko toks pat? O gi pats vairuotojas. Žmogaus reakcijos nepasikeitė per pastaruosius šimtą metų. Žmogaus reakcija, kuri buvo, tarkime, Lietuvos aušroje, 1918 metais, ir eilinio vairuotojo reakcija 2018 metais, jo reagavimas į kritinę situaciją, į pavojų kelyje, yra tokia pati – apie 1 sekundė. Tai visiškai nepriklauso nuo to, kokiu galingu automobiliu mes važiuojame, o nuo to, kokie vairuotojai mes esame.

    Didžiausią leistiną greitį skirtingų kategorijų Lietuvos keliuose nustato Kelių eismo taisyklės. Be to, kai kuriuose kelių ar gatvių ruožuose nustatomi papildomi greičio ribojimai, atsižvelgiant į konkretaus ruožo pavojingumą, avaringumą, eismo intensyvumą, kelią supančią aplinką bei galimą pėsčiųjų eismą. Greičio apribojimu siekiama sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką, sušvelninti jų pasekmes.

    Siekiant sumažinti tokių pažeidimų skaičių, Lietuvos keliuose diegiama naujovė – vidutinio greičio matuokliai. Šiuo metu jie yra įrengti 25-шuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose ir veikia bandomuoju režimu, iki bus sureguliuota jų metrologinė patikra. Pirmieji šių matuoklių duomenys parodė, kad leistiną greitį viršija daugiau nei trečdalis vairuotojų, o per pirmus penkis šių metų mėnesius užfiksuota daugiau kaip 2,8 mln. pažeidimų. Tikimasi, kad vidutinio greičio matuokliai taps svarbia greičio viršijimo prevencijos priemone. Tokius matuoklius naudojančių užsienio šalių patirtis rodo, kad kontroliuojamuose kelio ruožuose ženkliai sumažėja žūčių skaičius, priklausomai nuo šalies – apie 80 procentų.

     

    Dar šia tema

    Mergina prarado teisę vairuoti du kartus per vieną dieną pažeidusi taisykles
    Kauno apskrityje užfiksuota beveik 500 greičio viršijimo atvejų
    Europos keliuose paskelbta saugaus greičio savaitė
    Tegai:
    greičio viršijimas, Susisiekimo ministerija

    Svarbiausios temos