20:47 2018 Lapkričio 15
Tiesioginis eteris
  • USD1.1305
  • RUB75.2446
    Automobiliai Lietuvos keliuose, archyvinė nuotrauka.

    Parengtas nacionalinis planas oro taršai sumažinti

    © Sputnik /
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    17532

    Nacionalinis oro taršos mažinimo planas turi padėti išspręsti bent dalį su oro tarša susijusių problemų – sumažinti žmonių sergamumą, priešlaikinių mirčių skaičių

    VILNIUS, liepos 31 — Sputnik. Oro tarša, sukelianti ligas bei priešlaikines mirtis, išlieka viena aktualiausių visuomenės sveikatos ir aplinkos problemų daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje, rašo Aplinkos ministerija.

    Siekiant pradėti diskusijas, kaip reikėtų taršą mažinti, Aplinkos ministerija kartu su konsultantais parengė Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Pirminis šio plano projektas šiuo metu pateiktas suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei derinti.

    Pasak aplinkos viceministro Martyno Norbuto, norint pasiekti tikslus, reikia pradėti nuo plano kūrimo, nes neturint krypties, neįmanoma pasiekti efektyvių rezultatų. Nacionalinis oro taršos mažinimo planas turi padėti išspręsti bent dalį su oro tarša susijusių problemų – sumažinti žmonių sergamumą, priešlaikinių mirčių skaičių.

    Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2013 metais mūsų šalyje fiksuota 3170 ankstyvųjų mirčių, kurios siejamos su smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija.

    Europos Komisijos 2017 metų ataskaitoje pranešama, kad oro kokybė mūsų šalyje kelia didelį nerimą, todėl, pasak viceministro, Lietuva privalo siekti pažangos, kad reikšmingai sumažintų į aplinką patenkančių teršalų kiekį.

    Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, visa Europos Sąjunga ir kiekviena jos valstybė atskirai iki 2020 metų ir 2030 metų turi sumažinti išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekį, palyginti su 2005-aisiais. Pasiekus numatytų tikslų, neigiamas oro taršos poveikis sveikatai ES mastu turėtų sumažėti beveik 50 proc.

    Vilnius, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik / Александр Липовец

    Mūsų šalis iki 2020 metų turės 55 proc. sumažinti sieros dioksido, 48 proc. – azoto oksidų, 32 proc. – nemetaninių lakiųjų organinių junginių, 20 proc. – smulkiųjų kietųjų dalelių, 10 proc. – amoniako, o nuo 2020 m. iki 2030 m. dar papildomai 5 proc. sumažinti sieros dioksido, 3 proc. – azoto oksidų, 15 proc. – nemetaninių lakiųjų organinių junginių, 16 proc. – smulkiųjų kietųjų dalelių išmetimus.

    Pagal minėtosios direktyvos reikalavimus šiame plane turi būti įvertinta dabartinė oro kokybė ir jo tarša šalyje, nustatyta, kiek bus sumažintas išmetamų teršalų kiekis. Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane turi būti suderintos priemonės, kurios veiksmingiausiai leis sumažinti direktyvoje nurodytų teršalų kiekį žemės ūkio, energetikos, transporto, pramonės ir kituose sektoriuose.

    Todėl priemonių plano projekte transporto sektoriui skiriamas ypatingas dėmesys, numatomos skirtingos poveikio priemonės.

    Tai ir rengiamas taršos mokestis automobiliams, skatinant piliečius įsigyti mažiau taršias transporto priemones, taip pat – siūlymai riboti dyzelinių automobilių judėjimą didžiuosiuose savivaldybių miestuose, ir taikyti didesnį dyzelinio kuro akcizą, kuris šiuo metu yra vienas iš mažiausių ES šalyse. Priemonių plane siūloma įdiegti ir pranešimo apie kelyje aplinką teršiančias transporto priemones sistemą, kuri paskatintų įsitraukti aktyvius piliečius.

    Nacionalinis oro taršos mažinimo planas, kaip įpareigoja Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas, turi būti patvirtintas iki 2018 m. gruodžio 31 dienos.

    Dar šia tema

    Nors į aplinką pateko pavojingų atliekų, pavojaus žmonių sveikatai nėra
    Pabėk nuo Kietosios dalelės: Alytuje vyko aplinkosaugos akcija
    Tegai:
    oro tarša, Aplinkos ministerija

    Svarbiausios temos