14:23 2018 Rugpjūčio 15
Tiesioginis eteris
  • USD1.1406
  • RUB75.8530
    Darbuotojai, archyvinė nuotrauka

    "Švogerių" šalis: Lietuvoje dažniau nei senojoje Europoje įdarbinami giminaičiai

    © Depositphotos/ AllaSerebrina
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    21 0 0

    Sociologinis tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje išsiplietęs nepotizmas, lietuviai nepasitiki svetimais žmonėmis, ypač tai jaučiais mažesniuose miestuose

    VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Įdarbindami lietuviai vis dar teikia pirmenybę pažįstamiems ar giminaičiams, LRT TV laidaoje "Labas rytas, Lietuva" teigė Algirdas Davidavičius, Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas.

    Anot tyrimų, Lietuvoje tikrai pastebimas nepotizmas — bendras nepasitikėjimo svetimais žmonėmis lygis yra aukštas.

    "Ypač skiriamės nuo kitų senųjų demokratijų, paremtų lygybės vienas kitam, teisingumo rodymo ir bendradarbiavimo principais, kaip, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse. Gyvename išplitusio nepotizmo sąlygomis", – aiškina ekspertas.

    Pasak specialisto, atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad skiriasi tik lietuvių nepotizmo priėmimas ir suvokimas. Tyrimo metu paklausė respondentų, ar priimant į darbą, sprendžiant darbo konfliktus, priimant sprendimus darbo santykiuose, jaučiamas nepotizmas, pirmenybė teikiama artimiesiems, pažįstamiesiems. Tas pats klausimas buvo užduodamas ir darbdaviams, ir darbuotojams.

    "Tyrimas atskleidė, kad egzistuoja didelis atotrūkis tarp didžiųjų miestų ir likusios visos Lietuvos. Kadangi didžiuosiuose miestuose išteklių yra daugiau, žmonės gali lengviau pasiekti gerą pragyvenimo (lygį —Sputnik), jie nelaiko nepotizmo reikšmingu, pastebi jį rečiau nei už didžiųjų miestų ribų gyvenantys apklaustieji. Kalbant apie darbdavius, kuo mažesnė įmonė, tuo jie laiko nepotizmą mažiau problematišku", – atskleidžia Davidavičius.

    Lietuvoje nepotizmas neretai vadinamas "švogerizmu", "švogerių" kraštu, klanu, tai — kaip atskiras grupinio egoizmo reiškinys, aiškina Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas.

    Specialisto teigimu, etine prasme tai yra blogas reiškinys — planetoje esame dominuojanti rūšis, turime gausias visuomenes, tad iškyla dilema, kaip svetimiems viską pasidalinti.

    "Dėl to istoriškai esame išplėtoję įvairias idėjas, skatinančias pasitikėjimą vienas kitu, tokias kaip religija. Jei esi krikščionis ir sutinki kitą krikščionį arba esi musulmonas ir sutinki kitą musulmoną ir t.t., žinai, kad tu laikaisi tokių pačių taisyklių, kaip ir jis, net jei esate nepažįstami ir svetimi žmonės“, – pasakoja jis.

    Kai tokios bendros religinės ar kitokios, socialinės, politinės, sistemos nėra tokios įtikinamos, prasčiau veikia, nepatvirtina mums savo paveikumo, mes lengvai nuslystame į grupinio egoizmo, arba, kaip sako sociologai, "favoritizmo" artimiesiems, pažįstamiems būdus ir mechanizmus, aiškino Davidavičius.

    Dar šia tema

    Dėl giminaičių protegavimo į aukštas pareigas biudžetas praranda 20% pajamų
    Auditas nustatė, kad profesinio mokymo įstaigose dažnai įdarbinami šeimos nariai
    Tegai:
    giminės, Lietuva, darbas

    Svarbiausios temos