06:55 2019 Birželio 26
Tiesioginis eteris
  • USD1.1388
  • RUB71.4389
    Pušynas, archyvinė nuotrauka.

    Džiūvantys pušynai verčia imtis sanitarinių kirtimų

    © Sputnik/ Alisa Babickaya
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    15 0 0

    Užfiksuota atvejų, kai pušynuose medžiai nudžiuvo grupėmis po 10-50 pušų dėl Lietuvoje susidariusių naujo pobūdžio pakenkimų

    VILNIUS, gruodžio 13 — Sputnik. Stebėdami šalies miškų sveikatą, Valstybinės miškų tarnybos (VMT) specialistai nustatė, kad šiemet medžiai daugiau džiuvo nei pastaraisiais metais, praneša Aplinkos ministerija.

    Kauno, Trakų, Šalčininkų, Varėnos ir Vilniaus rajonuose užfiksuota atvejų, kai pušynuose medžiai nudžiuvo grupėmis po 10-50 pušų dėl Lietuvoje susidariusių naujo pobūdžio pakenkimų.

    Viena svarbiausių priežasčių, pasak VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjo Virgilijaus Vasiliausko, yra susidariusios medžių kenkėjams plisti palankios klimato sąlygos. Pernai kritulių kiekis gerokai viršijo klimatinę normą, o šiemet ilgalaikės sausros ir kaitros buvo pasiekusios net stichinį lygį.

    Pagrindinis pušų džiuvimo kaltininkas — viršūninis žievėgraužis, kinivarpoms priskiriamas apie 3 mm dydžio vabaliukas. Kaimyninėse šalyse dėl masinio jo išplitimo pušys masiškai džiūsta jau kelintus metus. Ypač rimta padėtis Baltarusijoje. Ir šioje šalyje, ir Lenkijoje po 2015 m. stiprios sausros prasidėję pušynų džiuvimai tebesitęsia.

    Kadangi medžiams nuo šio kenkėjo apsaugoti nėra veiksmingų insekticidų, vienintelė priemonė — laiku vykdyti sanitarinius miško kirtimus. Jeigu pušų spygliai pradeda ruduoti, tai rodo, kad medžių lajose viršūninio žievėgraužio jaunoji karta jau pasiekė suaugusio vabalo stadiją. Kenkėjus dar galima "pagauti", jeigu tokie medžiai nupjaunami, kirtimo atliekos išvežamos ar susmulkinamos į skiedras, o vabalų apnikta mediena išgabenama iš miško. Taip galima sunaikinti iki 60 proc. žievėgraužių.

    "Tik laiku iškirtus pažeistus medžius ir teisingai sutvarkius kirtimo atliekas, galima stabdyti pavojingų kenkėjų plitimą miškuose, o iš paruoštos medienos gauti didesnės naudos", — sako Virgilijus Vasiliauskas.

    Laiku kertant nuo žievėgraužių džiūstančias pušis, gaunama apie 30 proc. techninės žaliavos, likusi mediena — padarinė. Jeigu uždelsiama kirsti, medienos kokybė labai sparčiai blogėja dėl balanos puvinio vystymosi. Didžiausia blogybė, kad, suvėlinus kirtimus, jaunos kartos žievėgraužiai išplinta į sveiką mišką ir daugėja jų židinių.

    Miškai Europos Sąjungos teritorijoje
    © Sputnik /
    Miškai Europos Sąjungos teritorijoje

    Dar šia tema

    Žalieji protestuoja prieš Lenkijos pradėtą medžių kirtimą
    Labanoro girioje stabdomi miško kirtimai
    Labanoro giriai siūloma suteikti nacionalinio parko statusą
    Seime pristatyti siūlymai riboti miško kirtimus

    Svarbiausios temos