21:02 2019 Balandžio 23
Tiesioginis eteris
  • USD1.1245
  • RUB71.6763
    Tonometras, arcyvinė nuotrauka.

    Infarkto pavojus dažniausiai kyla vasarą ir žiemą

    CC0 / pixabay
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    Medicina ir sveikata (220)
    21 0 0

    Gydytoja pažymi, jog tik 25 proc. visų ištinkančių infarktų įvyksta staiga, visi kiti — keletą dienų, savaičių arba mėnesių signalizuoja tam tikrais subtiliais simptomais: širdies ritmo sutrikimais, dusulio jausmu, svaigsta ir sukasi galva, padidėja nerimo lygis, pila šaltas prakaitas, sutrinka miegas

    VILNIUS, sausio 3 — Sputnik. Vasarą ir žiemą infarktų skaičius padidėja, rašo LRT.

    Manoma, jog vasarą tam daryti įtaką gali karštis, o žiemą, spėjama, širdį veikia patiriama temperatūrų kaita. Medikai sako, kad riebus maistas per šventes taip pat gali turėti įtakos cholesterolio kiekio padidėjimui. Tačiau iš esmės cholesterolio kiekį veikia genetiniai duomenys — paveldimumas. Tik 10 proc. atvejų cholesterolio kiekį veikia mūsų mityba.

    Gydytoja pažymi, jog tik 25 proc. visų ištinkančių infarktų įvyksta staiga, visi kiti — keletą dienų, savaičių arba mėnesių signalizuoja tam tikrais subtiliais simptomais: širdies ritmo sutrikimais, dusulio jausmu, svaigsta ir sukasi galva, padidėja nerimo lygis, pila šaltas prakaitas, sutrinka miegas.

    Gydytoja tvirtina, jog moterims dažniau nei vyrams įvyksta atipinės simptomatikos infarktai: juntamas skrandžio veiklos sutrikimas, galvos skausmas, ausies skausmas, kamuoja vėmimas. Pajutus šiuos simptomus būtina kviesti greitąją pagalbą su kardiologine brigada arba kuo skubiau vykti į priėmimo skyrių.

    Ištikus infarktui svarbi kiekviena minutė: jei per 90 minučių pavyksta patekti į medicinos įstaigą, tikimybė išgyventi didėja. Kuo vėliau patenkama į ligoninę, tuo mažesnė tikimybė, kad infarkto mirtina eiga bus suvaldyta.

    Kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus, turėtų pasistengti savo gyvenimo būdą keisti taip, kad rizika susirgti širdies ligomis būtų kuo mažesnė. Pirmiausia, anot medikės, reikėtų atsisakyti žalingų įpročių ir daugiau judėti — kiekvieną dieną rekomenduojama skirti ne mažiau kaip pusvalandį aktyviai veiklai, sportui.

    Taip pat reikėtų rinktis sveikesnę mitybą, racione mažinti sočiųjų riebalų ir druskos turinčių produktų ir didinti vaisių bei daržovių kiekį, vartoti jūrų žuvis. Jei žmogaus cholesterolio kiekis kraujyje ar kraujospūdis jau padidėję, būtina laikytis gydytojo nurodymų ir vartoti paskirtus medikamentus.

    Temos:
    Medicina ir sveikata (220)

    Dar šia tema

    Mokslininkai papasakojo apie ilgai trunkančio miego keliamą pavojų
    Lietuva ir vėl pirmauja mirtingumo nuo širdies ligų ES reitinge
    Daugiau nei pusė mūsų šalies pacientų turės galimybę sutaupyti
    Tegai:
    širdis

    Svarbiausios temos