07:48 2019 Spalio 21
Tiesioginis eteris
  • USD1.1144
  • RUB71.3066
    Silvija Foti, Noreiko anūkė, archyvinė nuotrauka

    Noreikos anūkė teisme pritarė kaltinimams prieš jos senelį

    © Photo: silviafoti
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    47602

    Pasak moters, ji yra pasirengusi pasidalinti surinkta informacija apie savo senelį, nesvarbu, kaip skausminga tai bebūtų

    VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Amerikos žurnalistė Silvija Foti sudalyvavo teismo posėdyje dėl lietuvių kilmės amerikiečio Granto Gočino ieškinio prieš jos senelį Joną Noreiką, kuris Antrojo pasaulinio karo metu buvo nacių bendrininkas ir dalyvavo žydų naikinimo procese. Foti palaikė Gočino kaltinimus. Apie tai ji papasakojo interviu leidiniui "Chicago Tribune".

    Foti neatvyko į teismo posėdį Vilniuje, tačiau pateikė paraišką dėl Gočino ieškinio palaikymo.

    "Aš esu Silvija Foti, Jono Noreikos anūkė. Man skaudu, bet aš esu pasirengusi kalbėti apie savo tyrimus", — parašė moteris.

    Antradienį Vilniuje vyko teismas, kuriame teisėjai turėjo nuspręsti, ar Noreika buvo "herojus", ar nacių Holokausto bendrininkas. Ieškovas yra lietuvių kilmės amerikietis Grantas Gočinas, kurio giminaičiai žydai buvo nužudyti Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metu. Gočinas reikalauja, kad Lietuvos valstybės finansuojamos institucijos nustotų garbinti nacių bendrininkus, koks ir buvo Foti giminaitis.

    Vėliau Gočinas parašė Facebook, kad teismas atidėjo posėdį iki 2019 metų kovo 5 dienos, nurodęs, kad trūksta laiko visiems dokumentams peržiūrėti. Tuo tarpu, pasak amerikiečio, anksčiau buvo teigiama, kad vyriausybė ištyrė visiškai visus pateiktus dokumentus.

    Gočino teigimu, greičiausiai Lietuvos valdžia galutinį nuosprendį atidėlios iki tol, kol "palūš jo valia" ir žurnalistai pavargs aptarinėti šią temą.

    "Labai gudru. Tačiau jie pasirinko ne tą priešininką. Nepasiduodu, kai kalbama apie teisingumą", — parašė ieškovas.

    Tuo tarpu Foti sakė, kad iki šios dienos ji nežinojo, ką daryti — demaskuoti ar pateisinti savo senelį. Lietuvoje jis garbinamas kaip generolas Vėtra, jis Antrojo pasaulinio karo metu vadovavo pogrindžiui, kuris priešinosi sovietų kariuomenės "įsibrovimui" į jo tėvynę. Jo garbei įrengtos memorialinės lentelės.

    Tuo pačiu metu jo dukra, Foti motina, dešimtmečius rinko daugybę dokumentų apie Noreikos biografiją ir prieš mirtį testamentu paskyrė Silvijai parašyti knygą.

    Foti tyrimas apie senelio gyvenimą

    Kai Foti pradėjo dirbti su dokumentais, ji atrado nerimą keliančias užuominas, kad jos giminaičio biografija slepia kai ką daugiau nei didvyrišką legendą, kurią ji žinojo nuo pat vaikystės.

    2013 metais ji išvyko į Lietuvą ir susitiko su Genocido ir rezistencijos centro direktoriumi. Būtent ten Foti sužinojo, kad vokiečių užpuolikai paskyrė Noreiką apskrities vadovu, ir jis pats pasirašė įsakymus išvežti žydus į getą ir dėl jų turto ekspropriacijos.

    Noreikos anūkė taip pat susitiko su savo teta, gyvenančia Lietuvoje, kuri patvirtino, kad Noreika su šeima persikėlė į "atsilaisvinusį namą" po to, kai išsiuntė žydus į getą. Giminaitė sakė, kad tikriausiai Noreika neturėjo "jokio pasirinkimo".

    "Iš tiesų, kelionė sužlugdė Foti viltį, kad jos senelis buvo tik liudytojas, kaip Lietuvoje buvo naikinama žydų bendruomenė", — rašoma "Chicago Tribune" straipsnyje.

    Galų gale, Foti atrado brošiūrą, kurią jos senelis parašė 1933 metais. Joje jis pavadino žydus "Lietuvos ekonomikos išnaudotojais" ir ragino pasipriešinti jiems.

    Savo kelionėje surinktą informaciją Foti paskelbė leidinyje "Salon".

    Pažintis su Gočinu

    Foti ir Gočinas, kurio gimines Noreika asmeniškai nužudė, susitiko 2018 metais. Jis pateikė ieškinį dėl nacių bendrininkų šlovinimo prieš Vyriausybės finansuojamą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą.

    Pasak žurnalistės, nepaisant Gočino bandymų demaskuoti Lietuvos kolaborantus ir žiniasklaidos bei visuomenės paramos, jam nepavyko nuimti memorialinių lentelių Jono Noreikos garbei nuo Vilniaus mokslų akademijos bibliotekos sienos.

    Lietuvių "nerimą keliantys prisiminimai"

    Pasak Foti, lietuviai bando kovoti su daugybe "nerimą keliančių prisiminimų". Kaip pažymėjo "Chicago Tribune", paaiškėjo, kad Lietuvoje "žydai buvo puolami dar prieš nacių atvykimą". 1941 metų birželio 22 dieną ginkluoti Lietuvos nacionalistai Plungės mieste uždarė visus žydus sinagogoje, vėliau juos visus sušaudė.

    Vienas didžiausių istorikų, dirbančių su Holokausto tema Lietuvoje, Saulius Sužiedėlis pažymi, kad, kadangi kai kurie žydai buvo komunistai, daugelis lietuvių tikėjo, jog jie yra "atsakingi už Lietuvos kančias" sovietmečiu.

    Tačiau per pastaruosius dešimtmečius, pasak istoriko, jauni Lietuvos mokslininkai pradėjo atidžiau tirti Antrojo pasaulinio karo laikotarpį.

    Savo ruožtu Gočinas pažymi, kad daugelis lietuvių nenoriai pripažįsta, jog Noreika, kurį sovietų valdžia 1947 metais nubaudė mirtimi, buvo Holokausto bendrininkas. Gočino ieškinys atsirado po tuščių pastangų įtikinti Lietuvos biurokratiją, kad Noreika ir kiti buvo karo nusikaltėliai, o ne patriotai. Kaip liudija pats Gočinas, iš pradžių jis manė, jog "tai yra klaida", bet "sužinojo, kad tai yra šių dienų "darbotvarkė"".

    Jonas Noreika

    Lietuvos žydų bendruomenės duomenimis, 1941 metais Šiaulių apskrities vadovu tapo Noreika, nacionalistinės organizacijos "Lietuvos aktyvistų frontas" narys.

    Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių". Devintajame dešimtmetyje Lietuvoje jam buvo suteiktas "Kovotojo už nepriklausomybę" titulas.

    Karo metu nacių bendrininkai Lietuvoje dalyvavo vietos žydų bendruomenės naikinimo procese — žuvo daugiau nei 200 tūkst. žmonių.

    Lietuvoje "partizanais" taip pat vadinami "miško broliai" — ginkluotos nacionalistų grupės, veikusios respublikos teritorijoje 1940-1950 metais.

    Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kurie prieštaravo TSRS valdžiai, kariavo fašistinės Vokietijos pusėje, dalyvavo žydų bendruomenės sunaikinime Lietuvoje. Be to, "miško broliai" buvo prisidėję prie civilių žudymo karo metu bei prie Tarybų partijos darbuotojų ir paprastų tarybinei valdžiai palankių piliečių naikinimo.

    Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
    © Sputnik /
    "Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais

    Dar šia tema

    Vasario 16-ąją Kauno nacionalistai nori surengti eitynes su Noreikos portretu
    Žurnalistė kritikavo Lietuvą už jos senelio — nacių bendrininko — išaukštinimą
    Gasparianas: skandalas su Noreikos anūke Lietuvoje liks be tęsinio
    Politologas: Lietuvos URM nusprendė "paaukoti" kolaborantus vardan dujų
    Tegai:
    teismas, miško broliai, Jonas Noreika

    Svarbiausios temos