17:57 2020 Rugsėjo 28
Tiesioginis eteris
  • USD1.1634
  • RUB90.4050
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    60

    Lietuvos nacionalinis muziejus šią savaitę taip pat pateiks siūlymus, kokių veiksmų būtina imtis nedelsiant, kad būtų pradėti tvaraus, ilgalaikio sutvarkymo darbai pietrytiniame kalno šlaite

    VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, pirmadienį apžiūrėjęs Gedimino pilies kalno būklę, Lietuvos nacionaliniame muziejuje dalyvavo pasitarime dėl artimiausiu metu svarbiausių vykdytinų Gedimino kalno tvarkybos darbų, susijusių su ekstremalios situacijos suvaldymu.

    Lietuvos nacionalinis muziejus įpareigotas per savaitę Kultūros ministerijai pateikti siūlymus dėl būtinų tyrimų Gedimino kalne atlikimo ir jiems atlikti reikalingų lėšų poreikio, taip pat Gedimino kalno ir Aukštutinės pilies statinių liekanų tvarkymo tolesnių darbų planą, informuoja Kultūros ministerijos spaudos tarnyba.

    Kitame etape šio plano pagrindu turės būti parengta ilgalaikė Gedimino kalno ir Aukštutinės pilies statinių liekanų sutvarkymo strategija.

    Atsižvelgiant į tai, kad 2018 metais Lietuvos nacionalinio muziejaus skelbtas projektavimo darbų visai Gedimino kalno teritorijai sutvarkyti viešųjų pirkimų konkursas buvo nutrauktas, Lietuvos nacionalinis muziejus šią savaitę taip pat pateiks siūlymus, kokių veiksmų būtina imtis nedelsiant, kad būtų pradėti tvaraus, ilgalaikio sutvarkymo darbai pietrytiniame kalno šlaite, kuris šiuo metu kelia didžiausią rūpestį. Lietuvos geologijos tarnyba artimiausiu metu pateiks išvadas dėl papildomų veiksmų ir tyrimų, tvarkant Gedimino kalną, poreikio.

    Kultūros ministerijos siūlymu Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija gruodžio pradžioje nutarė neatšaukti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl Gedimino pilies kalno. Iki 2018 metų spalio mėnesio buvo baigti Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, tačiau didžiausios rizikos naujoms nuošliaužoms susiformuoti išlieka Gedimino kalno pietrytiniame ir vakariniame šlaituose.

    Lietuvos įmonės atsisako parengti Gedimino kalno tvarkybos darbų projektą >>

    Valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl Gedimino pilies kalno paskelbta nuo 2017 metų gruodžio 30 dienos. Nuo to laiko buvo atkurtas Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito reljefas, įrengta vandens drenažo sistema, atlikti avarijos grėsmės šalinimo, požeminio tunelio išėjimo konservavimo, šlaito apželdinimo, kiti darbai. Taip pat sutvarkyta šiaurinė atraminė siena su parapetu ir senojo arsenalo vakarinio korpuso galinė siena.

    Griuvimo istorija

    Valstybės simbolio — Gedimino kalno — būkle ypač susirūpinta, kai 2016 metų vasarį nuo jo nuslydo didelė nuošliauža.

    Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsirasdavo periodiškai. Tam įtakos turi ir intensyvus eismas Vrublevskio bei Arsenalo gatvėse, keltuvas, statybos prie kalno, dėl kurių nukasama šlaitų dalis. Šie veiksniai paskatino susidaryti įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.

    Dėl sudėtingos Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, — Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais, kuri nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito ir sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus bei nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.

    Dar šia tema

    Kultūros ministerija apie Gedimino kalną: padėtis išlieka sudėtinga
    Gedimino kalnas toliau bus tvarkomas kompleksiškai
    Ekstremalioji situacija dėl Gedimino kalno bus pratęsta
    Tegai:
    Gedimino kalnas, Mindaugas Kvietkauskas

    Svarbiausios temos