20:07 2019 Birželio 19
Tiesioginis eteris
  • USD1.1207
  • RUB71.7360
    Dalia Grybauskaitė, archyvinė nuotrauka

    Žiniasklaida sudarė knygų, kurias Grybauskaitė "bijo skaityti naktį", sąrašą

    © Photo: LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    104 0 0

    Portalas "RuBaltic.ru" sudarė literatūros kūrinių, sukėlusių didelį rezonansą Lietuvoje ir už jos ribų, sąrašą

    VILNIUS, kovo 20 — Sputnik. Lietuvoje yra kelios temos, kurias draudžiama aptarinėti, o pasisakymai, kurie prieštarauja oficialiam Vilniaus požiūriui, sukelia skandalus. Tarp tokių temų — "miško brolių" nusikaltimai, žydų bendruomenės naikinimas, 1991 metų sausio 13-osios įvykiai prie Vilniaus televizijos bokšto ir daugelis kitų.

    Portalas "RuBaltic.ru" išrinko penkias knygas, kurių prezidentė Dalia Grybauskaitė "neskaitytų naktį".

    Rūta Vanagaitė "Mūsiškiai"

    Rašytoja 2016 metais išleido knygą apie Lietuvos žydų bendruomenės žudynes Antrojo pasaulinio karo metu. Kitų metų rudenį Lietuvoje kilo skandalas dėl Vanagaitės pareiškimo, kad "miško brolių" vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas galėjo dalyvauti žydų žudynėse bei dirbo KGB agentu.

     В выставочном центре Litekspo в Вильнюсе прошла традиционная книжная ярмарка
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.
    Rūta Vanagaitė

    Po to Lietuvoje rašytoja buvo labai kritikuojama, o leidykla "Alma Littera" išėmė iš prekybos visas jos knygas.

    Marius Ivaškevičius "Žali"

    "Miško brolių" temą savo knygoje iškėlė ir lietuvių rašytojas Ivaškevičius. Knygoje aprašyti įvykiai apima pokario laikotarpį, pasakojama apie "partizaninę kovą" Lietuvoje ir apie vieną jos lyderių, generolą Joną Žemaitį.

    2019 metų sausį asmenys, nepatenkinti Ivaškevičiaus kūriniu, tarp jų įvairūs nevyriausybinių organizacijų nariai, kreipėsi į Vilniaus prokuratūrą. Jie pareikalavo atimti rašytojui skirtą Nacionalinę premiją. Tačiau prokuratūra atsisakė iškelti bylą. Prokuratūros nutarime buvo pabrėžiama, kad Ivaškevičiaus romane nėra "tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos idėjų, prievartos bei diskriminacijos kurstymo, šmeižto, dezinformacijos bei atvejų, kai apribojimai būtini siekiant apsaugoti žmogaus sveikatą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką".

    Pats Ivaškevičius mano, kad Lietuvoje jo romanas kritikuojamas, nes lietuviai bando atskirti Holokaustą ir "partizaninį karą".

    Lietuvoje "partizanais" taip pat vadinami "miško broliai" — ginkluotos nacionalistų grupės, veikusios šalies teritorijoje 1940-1950 metais.

    Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kas prieštaravo TSRS valdžiai, kariavo fašistinės Vokietijos pusėje, dalyvavo Lietuvos žydų bendruomenės naikinime. Be to, "miško broliai" buvo prisidėję prie civilių žudymo karo metu bei prie Tarybų partijos darbuotojų ir paprastų tarybinei valdžiai palankių piliečių žudymo.

    Rūta Janutienė "Raudonoji Dalia"

    2012 metais žurnalistė Rūta Janutienė parengė laidą "Paskutinė instancija", kurioje ruošėsi kalbėti apie Grybauskaitės komunistinę praeitį. Programa turėjo būti transliuojama per TV3 lapkričio pabaigoje, tačiau tai neįvyko, o visi prie laidos kūrimo prisidėję darbuotojai buvo atleisti.

    Po to Janutienė parašė knygą "Raudonoji Dalia", kuri yra "dokumentų apie dabartinę Lietuvos prezidentę ir ją pažįstančių žmonių pasakojimų rinkinys". 2014 metų gruodį ši knyga sukėlė didelį rezonansą visuomenėje, kai EP nariai el. paštu gavo išverstą į anglų kalbą knygos versiją.

    Pasirodo, knygą išplatino euroskeptikų frakcijos narys Kevin Ellul Bonichi iš Maltos, kuris vėliau buvo atleistas.

    Dėl šio įvykio Lietuvoje buvo bandoma atrasti "Maskvos ranką", o Lietuvos konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis knygos paviešinimą pavadino "dar vienu informaciniu smūgiu Lietuvai".

    Galina Sapožnikova "Kas ką išdavė"

    Laikraščio "Komsomolskaja pravda" apžvalgininkė Galina Sapožnikova 2016 metais parašė knygą, kurioje papasakojo, kad Lietuva yra pirmoji TSRS valstybė, kuri tapo "spalvotųjų" revoliucijų technologijų plėtros "poligonu".

    Sapožnikovos knyga pagrįsta interviu su 1990-ųjų pradžios įvykių liudytojais, kai Lietuva tapo pirmąja respublika, pasitraukusia iš TSRS. Dramatiškų įvykių kulminacija tapo 1991 metų sausis, kai politinės dvivaldystės ir ginkluotų susidūrimų sąlygomis Lietuvos sostinėje žuvo 14 žmonių. Sapožnikova lygina šiuos įvykius ir ateities "spalvotųjų revoliucijų" scenarijus posovietinėje erdvėje. Lietuva paskelbė knygą "persona non grata".

    Sapožnikova neigia vyraujančią nuomonę, kad Lietuvos pasitraukimas iš Sovietų Sąjungos buvo tautos valia.

    Kūrinys buvo išverstas į anglų kalbą. Vis dėlto Lietuvos diplomatai visais būdais bandė apriboti knygos platinimą, bandė sukliudyti jos pristatymams. 2017 metais Lietuvoje buvo areštuotas visas knygos lietuvių kalba tiražas. Po dvejų metų Vilniaus apygardos teismas skyrė knygų leidėjui Povilui Masilioniui baudą už tai, kad jis viešai neigė "nusikaltimus", kuriuos TSRS tariamai vykdė prieš Lietuvą.

    Rusija apkaltino Lietuvos prokurorą dėl Sausio 13-osios įvykių >>

    Masilionis, būdamas vienos bendrovės direktoriumi, 2016 metų pabaigoje išvertė į lietuvių kalbą Sapožnikovos knygą, pavadindamas ją "Išdavystės kaina". Šios knygos lietuviško leidimo įžangoje "Leidėjų žodis", kuri pasirašyta Masilionio vardu, pritariama Sapožnikovos knygoje esantiems teiginiams.

    Po TSRS žlugimo, Baltijos šalių valdžios reguliariai persekioja tuos, kurie nesutinka su oficialia Vilniaus versija dėl "sovietinės okupacijos" ir "lietuvių priespaudos", kurią tariamai organizavo sovietų vadovybė. Be to, Lietuvos valdžia vykdo rusofobinę politiką, viešai pasmerkdamos tuos, kurie teigiamai kalba apie sovietinę Lietuvos praeitį ir šiuolaikinę Rusiją.

    Vytautas Petkevičius "Durnių laivas"

    2003 metais išleista knyga "Durnių laivas" Lietuvoje tapo sensacija. Petkevičius aprašė savo darbo Seime 1992-1996 metais įspūdžius.

    Autorius išsamiai pasakoja, kaip Lietuvoje buvo sunaikinta esamoji gyvenimo tvarka, o griuvėsiuose atsirado politikuotojų, spekuliuojančių žmonių laisve. Jis satyriškai pavaizdavo daugelio žinomų Lietuvos politikų portretus.

    2011 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Petkevičiaus teiginiai, jog Vytauto Landsbergio tėvas, architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, buvo Hitlerio "draugas" ir bendradarbiavo su KGB, neatitinka tikrovės.

    Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
    © Sputnik /
    "Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais

    Dar šia tema

    Strasbūro teismas: Ramanausko sulaikyme dalyvavęs Drėlingas vykdė genocidą
    EŽTT sprendimas pakeis požiūrį į "sovietų nusikaltimus", pareikšta Lietuvoje
    Europa bando nuplauti kraują nuo Holokausto dalyvių mundurų
    Tegai:
    miško broliai, knygos, Dalia Grybauskaitė

    Svarbiausios temos