22:53 2019 Rugsėjo 21
Tiesioginis eteris
  • USD1.1030
  • RUB70.3933
    Romų taboro gyventoja, archyvinė nuotrauka

    Kirtimuose gyvenantys romai palikti neviltyje

    © Sputnik / Александр Липовец
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    61 0 0

    Romų pastatytus namus planuojama griauti, gyvenamosios vietos alternatyvos nepasiūlomos, romų švietimo priemonėms ar darbinei veiklai vykdyti patalpos nerandamos

    VILNIUS, kovo 28 — Sputnik. Žmogaus teisių komitetas vakar vykusiame posėdyje svarstė klausimus dėl Vilniaus (Kirtimų) romų taboro bendruomenės integracijos į visuomenę programos įgyvendinimo ir praktinių romų integracijos problemų, rašoma Seimo pranešime.

    Posėdyje dalyvavęs romų bendruomenės pirmininkas Ištvanas Kvikas pasakojo, kad savivaldybė Kirtimuose gyvenančius  romus paliko neviltyje. Jų pastatytus namus planuojama griauti, gyvenamosios vietos alternatyvos nepasiūlomos, romų švietimo priemonėms ar darbinei veiklai  vykdyti patalpos nerandamos. Tuo metu privatus sektorius nesutinka patalpų romams nuomoti, nenori šių Lietuvos gyventojų įdarbinti.

    Romų gyvenimas Kirtimuose turi būti aptariamas atsižvelgiant į istorinį kontekstą. Kirtimuose esanti gyvenvietė susiformavo romų-klajoklių įprastoje apsistojimo vietoje tada, kai 1956 metais valdžios romams buvo uždrausta klajoti. Šalia buvo kolūkis, kuriame žmonės dirbo. Tuo metu vietovė buvo vadinama Parubankos kaimu ir priklausė Šalčininkų rajonui. Romų šeimų nuolat gausėjo, todėl buvo nutarta pastatyti gyvenamąjį namą, kuris taip ir liko vieninteliu legaliu pastatu. Kadangi pastate yra tik 8 butai, į juos netilpę žmonės statydavosi savo atskirus būstus.

    Draudimai privatizuoti būstą

    1991 metais ir šiek tiek vėliau Kirtimų gyvenvietėje buvo žmonių, kurie bandė, kaip ir kiti Lietuvos gyventojai, įteisinti savo būsto statusą, norėdami jį privatizuoti pateikiant privatizavimo čekius. Tai padaryti buvo atsisakyta, nes tuo metu nebuvo patvirtintas šios teritorijos generalinis planas.

    Цыганский табор в Вильнюсе, архивное фото
    Romų taboras Kirtimuose

    Kirtimų gyvenvietėje esantys būstai buvo gavę tam tikrą valstybės pripažinimą: romų bendruomenės atstovų teigimu, ši informacija yra prieinama ir Statybos inspekcijai, tačiau registracija buvo panaikinta. Buvo pažadėta perduoti Kirtimuose esančią žemę Vilniaus savivaldybei, kad miestas sutvarkytų romų gyvenvietę. Tačiau ir toliau buvo randamos biurokratinės kliūtys šiai problemai spręsti. Taigi darytina išvada, kad diskriminacinė politika romų atžvilgiu vykdoma, nors Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų institucijų rekomendacijose siūloma mažinti romų atotrūkį ir imtis konkrečių priemonių būsto problemai spręsti.

    Romų iškeldinimas ir namų griovimas

    Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja sakė, kad romų iškeldinimas ir namų griovimas vyksta nuo 2009 metų. Iš 115 romų pasistatytų namelių liko 39. Ten gyvena 56 vaikai. Šiuo metu 19 savavališkos statybos namelių perduoti antstoliams vykdyti (jie turi būti nugriauti). Nors šeimos ilgus metus stovi eilėje socialiniam būstui gauti, savivaldybės institucijos tokių vilčių nesuteikia.

    Nugriautas statinys Vilniaus romų tabore, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik / Александр Липовец

    Pasak Novopolskajos, analogiška situacija buvo Bulgarijoje, tačiau šis klausimas pasiekė Europos Žmogaus Teisių Teismą ir šis teismas nustatė, kad Bulgarija pažeidė žmogaus teises: ilgą laiką valdžia toleravo romų gyvenvietę ir nelegaliai pastatytus namus, šie pastatai tapo romų namais, žemė — jų gyvenviete. Teismo sprendimu, negalima iškelti romų iš jų gyvenamosios vietos, iki kol pasiūloma alternatyva.

    Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Ištvanas Kvikas pasakojo apie bandymus rasti bendrą kalbą su Vilniaus miesto savivaldybe siekiant romų integracijos. Buvo patvirtinta Vilniaus (Kirtimų) romų taboro bendruomenės integracijos į visuomenę 2016–2019 metų programa, pasirašytas Lietuvos romų bendruomenės susitarimas su Vilniaus miesto savivaldybės būstu.

    Kviko teigimu, nė vienas susitarimo punktų nebuvo įgyvendintas. Neįgyvendinti punktai dėl gyvenamųjų patalpų suteikimo, dėl patalpų romų kavinės steigimui, kur romai galėtų dirbti ir uždirbti, bei patalpų romų švietimui (nors romų bendruomenė rado projektines lėšas šiems tikslams).

    Komitetas, atsižvelgdamas į gilias diskriminacinio pobūdžio problemas romų bendruomenės atžvilgiu, nusprendė kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę ir siūlyti bendradarbiauti su Lietuvos romų bendruomene ir vykdyti integracijos programą, taip pat kreiptis į Vyriausybę su siūlymu stabdyti romų namelių griovimus iki kol nebus išspręstas romų gyvenamosios vietos klausimas.

    Tegai:
    švietimas, gyvenamojo vieta

    Svarbiausios temos