16:10 2020 Liepos 03
Tiesioginis eteris
  • USD1.1286
  • RUB79.4434
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    63

    Teisėjų kolegija pažymėjo, kad rašytojo persekiojimas už jo kūrinį atrodytų kaip "neadekvati valstybės reakcija"

    VILNIUS, balandžio 5 — Sputnik. Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad Lietuvos generalinė prokuratūra pagrįstai atsisakė atlikti ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos rašytojo Mariaus Ivaškevičiaus romano "Žali", praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

    Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl rašytojo Mariaus Ivaškevičiaus romano "Žali" apie Lietuvos partizaninę kovą ir vieną jos vadovų — generolą Joną Žemaitį — yra teisėtas ir pagrįstas. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad Mariaus Ivaškevičiaus romane "Žali" nėra nusikalstamos veikos požymių, o rašytojo baudžiamasis persekiojimas demokratinėje valstybėje už šį postmodernistinį romaną nėra galimas.

    Teismas atsižvelgė į vyriausiojo prokuroro nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą išdėstytus argumentus, kad demokratinėje valstybėje ir vakarų demokratijos tradicijomis grindžiamoje visuomenėje literatūros kūriniuose autoriaus fantazijai ir jo naudojamoms meninės išraiškos priemonėms suteikta didelė erdvė, o literatūros kūrinio autorius turi teisę reikšti savo nuomonę visais, net ypatingai jautriais klausimais.

    Rašytojų baudžiamasis persekiojimas už jų literatūros kūrinius, net jeigu šiuose literatūros kūriniuose esantys tekstai ir idėjos, tikrų istorinių ar išgalvotų asmenų ir jų veiksmų aprašymas bei jų vertinimas šokiruoja, trikdo ir erzina tam tikrą visuomenės dalį, yra ne demokratinių, o totalitarinių valstybių bruožas. Todėl baudžiamasis persekiojimas būtų neadekvati valstybės reakcija į literatūros kūrinį, menininko kūrybą ir saviraiškos laisvę.

    Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su pareiškėjų pozicija, kad knygos autorius sumenkino ar menkina Lietuvai itin svarbią partizaninio pasipriešinimo idėją. Nutartyje akcentuota ir tai, jog teismas niekaip negali sutikti su pareiškėjų siekiu persekioti grožinės literatūros autorių už jo kūrybą, nes toks valstybės požiūris prieštarautų su "sovietų okupacija kovojusių Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo — partizaninio karo dalyvių laisvos Lietuvos idėjai".

    Paprastai Lietuvos valdžios institucijos ir teismų sistema nėra tokia palanki tiems, kurie ginčija oficialią Lietuvos istorijos versiją. Pavyzdžiui, lietuvių rašytoja Rūta Vanagaitė persekiojama dėl savo knygos "Mūsiškiai", kurioje ji aprašė nacių bendrininkų nusikaltimus, ypač "miškų brolių" vadą Adolfą Ramanauską (Vanagą). Po to leidykla "Alma littera" atšaukė prekybą rašytojos knygomis ir nutraukė su ja bendradarbiavimą.

    Lietuvos rusų sąjungos Klaipėdos padalinio vadovui Viačeslavui Titovui pradėtas ikiteisminis tyrimas, o miesto taryba jam paskelbė apkaltą dėl jo išsakytos nuomonės apie Vanagą.

    Lietuvių "partizanai" buvo nacionalistinės ginkluotos grupės. Jie veikė šalies teritorijoje 1940-1950 metais. Daugelis iš jų rėmė fašistus ir dalyvavo civilių gyventojų, taip pat sovietinių partinių darbuotojų naikinimo procese.

    Be to, nacių bendražygiai Lietuvoje buvo susiję su vietos žydų bendruomenės sunaikinimu, kuris tuo metu buvo vienas didžiausių Europoje. Buvo nužudyta daugiau nei 200 tūkst. žmonių.

    Dar šia tema

    Tyrėjas: "partizanų" šlovinimas leidžia Lietuvos politikams išsaugoti valdžią
    Lietuvoje Laisvės premija apdovanota "partizanų" grupė
    Lietuvoje du Rusijos kanalai apkaltinti įstatymo pažeidimu dėl "partizanų"
    Ekspertas: "miško broliai" sunaikino 80% žydų Baltijos šalyse
    Kasperavičius: "miško broliai" patys pripažindavo, kad dalyvauja beprotybėje
    Tegai:
    baudžiamasis persekiojimas

    Svarbiausios temos