05:40 2019 Rugpjūčio 18
Tiesioginis eteris
  • USD1.1076
  • RUB73.3855
    Silvija Foti, archyvinė nuotrauka

    Noreikos anūkė ragina atimti iš senelio Lietuvos "nacionalinio didvyrio" statusą

    © Photo: silviafoti
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    "Miško broliai": praeitis ir dabartis (49)
    110711

    Žurnalistė sukūrė peticiją, kurioje skelbia, kad atsisakydamas gerbti koloborantus, Vilnius parodys pagarbą Holokausto aukoms

    VILNIUS, balandžio 25 — Sputnik. Amerikos žurnalistė, nacių bendrininko Lietuvoje Jono Noreikos (Generolo Vėtros) anūkė Silvija Foti sukūrė peticiją, raginančią atimti iš jos senelio visus Lietuvos vyriausybės jam suteiktus apdovanojimus.

    Žurnalistė paskelbė savo peticiją Change.org.

    "Mano senelis buvo Holokausto nusikaltėlis, ir ne jis vienas. Lietuva turi laisvę — ir atsakomybę — pažvelgti į lietuvių veiksmus Holokausto metu. Turime atsispirti mūsų senelių nusikaltimams", — dokumente rašo Foti.

    Žurnalistė kreipėsi į Lietuvos vyriausybę, prašydama atimti iš jos senelio visus pagyrimus.

    "Aš prašau visų laisvę ir taiką mylinčių lietuvių pasirašyti šią peticiją vardan apgailestavimo, sielvarto ir pagarbos Jono Noreikos aukoms", — rašo Foti.

    Tarp pasirašiusių peticiją yra ir Lietuvos žymūs žmonės — lietuvių kilmės amerikietis Grantas Gočinas, Lietuvos rašytoja Rūta Vanagaitė, Izraelio istorikas Efraimas Zurofas ir Socialistinio liaudies fronto pirmininkas Giedrius Grabauskas.

    Zurofas savo Facebook puslapyje paskelbė peticiją ir pavadino Foti "drąsia tiesos skelbėja".

    "Lietuva pagerbė daugelį tokių žmonių, kurie aktyviai dalyvavo Holokausto nusikaltimuose, todėl peticija, kurią ką tik paviešino Silvija, norėdama įtikinti Lietuvos valdžios institucijas pašalinti visus jos seneliui skirtus apdovanojimus, yra svarbus žingsnis kovoje už Holokausto istorinę tiesą", — rašė istorikas.

    Kovo pabaigoje Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Granto Artūro Gočino skundą, kuriuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ragintas pakeisti istorinę išvadą į tokią, kad tarpukario karininkas kolaboravo su naciais.

    Noreikos anūkė šioje byloje palaikė Gočino pusę. Foti pareiškė, kad jos senelis Jonas Noreika, kurį ji laikė kovotoju už Lietuvos nepriklausomybę, paaiškėjo esąs nacių bendrininkas ir dalyvavo žydų sunaikinime per Antrąjį pasaulinį karą. Ji taip pat apkaltino Vilniaus valdžios institucijas jo padarytų nusikaltimų slėpimu.
    2015 metais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Birutė Burauskaitė pasirašė pažymą, kad "vokiečių okupacijos laikotarpiu Jonas Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose Telšių ir Šiaulių apskrityse".

    Pernai Lietuvos žydų bendruomenė ir kai kurie intelektualai pareikalavo pašalinti Noreikai skirtą atminimo lentą nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sostinės centre.

    Požiūris į Noreiką

    Lietuvoje, nepaisant oficialios vyriausybės palaikomos versijos, Noreikos asmenybė vertinama dviprasmiškai. Balandžio mėnesį Lietuvos advokatas ir kandidatas į Europos Parlamentą Stanislovas Tomas sudaužė Noreikos memorialinę lentą, kuri buvo iškabinta ant Vilniaus mokslų akademijos bibliotekos pastato.

    Pasak advokato, tokie paminklai yra gėda Lietuvai.

    Po incidento Tomas buvo sulaikytas ir apklaustas, o Vilniaus policija ir prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą. Prokuroras paprašė teismo pripažinti Tomą kaltu ir paskirti jam 30 tūkst. eurų baudą.

    Jonas Noreika

    Lietuvos žydų bendruomenės duomenimis, 1941 metais Šiaulių apskrities vadovu tapo Noreika, nacionalistinės organizacijos "Lietuvos aktyvistų frontas" narys.
    Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių". Devintajame dešimtmetyje Lietuvoje jam buvo suteiktas "Kovotojo už nepriklausomybę" titulas.

    Karo metu nacių bendrininkai Lietuvoje dalyvavo vietos žydų bendruomenės naikinimo procese — žuvo daugiau nei 200 tūkst. žmonių.

    Lietuvoje "partizanais" taip pat vadinami "miško broliai" — ginkluotos nacionalistų grupės, veikusios respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kurie prieštaravo TSRS valdžiai, kariavo fašistinės Vokietijos pusėje, dalyvavo žydų bendruomenės sunaikinime Lietuvoje. Be to, "miško broliai" buvo prisidėję prie civilių žudymo karo metu bei prie Tarybų partijos darbuotojų ir paprastų tarybinei valdžiai palankių piliečių naikinimo.

    Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
    © Sputnik /
    "Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
    Temos:
    "Miško broliai": praeitis ir dabartis (49)

    Dar šia tema

    Smūgis kūju žmonių sąmonei. Lietuvoje sudaužyta lenta "didvyriui"
    Ekspertas: Lietuva visiškai susipainiojo parodymuose apie "genocidą" sovietmečiu
    Tegai:
    Silvija Foti, Jonas Noreika

    Svarbiausios temos